Lakšteliniai grybai – tai grybai, kurių kepurėlės apačioje sporos subręsta ant plonų, spinduliais išsidėsčiusių lakštelių. Tai viena gausiausių ir įvairiausių grybų grupių, apimanti tiek valgomus, tiek pavojingus grybus.
Amanita muscaria
Paprastoji musmirė (Amanita muscaria) – lengvai atpažįstamas didelis lamelinis grybas ryškiai raudona, baltomis karputėmis nusėta kepurėle. Tai mikorizinis grybas, dažniausiai sutinkamas šalia beržų, pušų ir eglių.
Macrolepiota procera
Skėtinė žvynabudė – vienas didžiausių lamelinių grybų, augančių Lietuvoje, lengvai atpažįstamas iš didelės, žvynuotos skėčio formos kepurėlės ir aukšto, gyvatės odą primenančio rašto kotelio.
Armillaria mellea
Paprastasis kelmutis (Armillaria mellea) – medaus geltonumo kepurėlės grybas, augantis tankiomis kekėmis ant medžių kelmų, šaknų ar tiesiai prie gyvų medžių kamienų. Tai parazitinis grybas, kenkiantis medžiams, tačiau plačiai renkamas kaip valgomas grybas, jei tinkamai paruoštas.
Cortinarius caperatus
Raukšlėtasis nuosėdis (Cortinarius caperatus) – ochra ar geltonos spalvos lamelinis grybas, kurio kepurėlė subrendus dažnai būna vešliai suraukšlėjusi. Ant koto vidurinėje dalyje išlieka aiškus žiedas.
Kuehneromyces mutabilis
Kislioji kelmiukė (Kuehneromyces mutabilis) – dvispalve, drėgmę priklausomai keičiančia kepurėle pasižymintis grybas, tankiomis kekėmis augantis ant lapuočių, ypač beržų, kelmų ir rąstų. Pati savaime tai malonaus skonio valgomas grybas, tačiau ji itin panaši į mirtinai nuodingą grybą, todėl saugiai atpažinti ją gali tik labai patyręs grybautojas.
Lactarius deliciosus
Pušyninė rudmėsė (Lactarius deliciosus) – oranžinis piengrybis, augantis po pušimis. Pažeidus lakštelius ar tramą, išteka oranžinės sultys, kurios ore pažaliuoja.
Paxillus involutus
Pilkoji meškutė (Paxillus involutus) – ochros ar rudos spalvos lamelinis grybas su būdingu į vidų užsiriečiančiu kepurėlės kraštu. Nors istoriškai kai kuriose šalyse buvo valgomas, šiuolaikiniai tyrimai parodė, kad jis gali sukelti sunkų, kartais mirtiną apsinuodijimą, todėl dabar laikomas pavojingu.
Russula delica
Ūmėdė garduolė (Russula delica) – balta, dažnai purvinai atrodanti, trapaus minkštimo grybas, kurio piltuvo formos kepurėlė dažnai būna aplipusi dirvos ar spyglių likučiais. Skirtingai nei piengrybiai, pažeistos lamelės sulčių neišskiria.
Tricholoma equestre
Žalsvasis baltikas (Tricholoma equestre) – ryškiai geltonos kepurėlės ir lamelių grybas, augantis smėlingose pušynų dirvose. Nors ilgą laiką buvo laikomas skaniu valgomu grybu, pastarųjų dešimtmečių tyrimai kelia rimtų abejonių dėl jo saugumo, todėl šiuo metu rinkti maistui nerekomenduojama.
Agaricus campestris
Valgomasis pievagrybis (Agaricus campestris) – vienas labiausiai pažįstamų laukinių grybų, artimas kultivuojamo pievagrybio giminaitis. Auga pievose, ganyklose ir parkų vejose, o jo lakštelės su amžiumi ryškiai keičia spalvą – nuo rausvos iki tamsiai rudos ar beveik juodos.
Amanita pantherina
Margoji musmirė (Amanita pantherina) – lamelinis grybas pilkšvai rudos ar pilkšvos kepurėlės paviršiumi, tolygiai nusėtu baltomis karputėmis. Prie koto pagrindo makšties liekanos susiformuoja ne kaip vientisas maišelis, o kaip vienas ar keli siauri, apykaklės pavidalo žiedeliai.
Amanita phalloides
Žalsvoji musmirė (Amanita phalloides) – didelis lamelinis grybas šviesiai žalsva, alyvine ar gelsva kepurėle, dažniausiai tamsesne viduryje. Kotą juosia plėvelinis žiedas, o prie pagrindo jį gaubia didelė, maišo pavidalo makštis – bene svarbiausias šios rūšies atpažinimo požymis.
Amanita rubescens
Rausvoji musmirė (Amanita rubescens) – lamelinis grybas rausvai rudos kepurėlės su smulkiomis pilkšvomis karputėmis paviršiumi. Šios rūšies pažinimo požymis – balta trama, kuri pjaunant, laužant ar net paspaudus pamažu paraudonuoja.
Coprinus comatus
Gauruotasis mėšlagrybis (Coprinus comatus) – lengvai atpažįstamas grybas, kurio balta, žvynuota, iš pradžių cilindro ar kiaušinio formos kepurėlė vėliau išsiskleidžia į varpo formą. Sunokusios kepurėlės kraštas savaime suyra ir suskystėja į juodą, sporų kupiną skystį – šis reiškinys grybui suteikė ir lietuvišką, ir lotynišką pavadinimą.
Flammulina velutipes
Juodkotė ugniabudė (Flammulina velutipes) – vienas nedaugelio grybų, kurio vaisiakūniai atlaiko šalną ir auga net žiemą. Oranžinė, gelsvai ruda kepurėlė laikosi ant aksomiško koto, kuris prie pagrindo pajuoduoja – šis požymis suteikė grybui ir lotynišką, ir lietuvišką pavadinimą.
Galerina marginata
Eglinė kūgiabudė (Galerina marginata) – nedidelis lamelinis grybas, augantis ant pūvančios medienos. Kepurėlės vidurys rusvai rudas, kraštai šviesesni, medaus geltonumo, o nulaužtas grybas skleidžia būdingą miltingą kvapą.
Lactarius torminosus
Piengrybis paberžis (Lactarius torminosus) – vidutinio dydžio piengrybis, mikorizę sudarantis su beržais. Rausvai gelsva kepurėlė jauno grybo gauruota, į vidų užriestu kraštu. Pažeidus lakštelius ar tramą, išteka baltos, aitraus skonio sultys, kurios ore spalvos nekeičia.
Lepista nuda
Violetinė stirnabudė (Lepista nuda) – viena vėlyviausiai rudenį derančių valgomų grybų, iškart išsiskirianti neįprasta violetine kepurėlės, lakštelių ir koto spalva. Sensdama kepurėlė pablunka iki rusvos, tačiau lakštelės ir kotas violetinį atspalvį išlaiko ilgai.
Marasmius oreades
Lauminis mažūnis (Marasmius oreades) – nedidelis, tačiau itin gerai pažįstamas pievų ir vejų grybas, garsėjantis savo augimo būdu: vaisiakūniai dėsningai išsidėsto taisyklingais žiedais ar lankais, liaudyje vadinamais raganų ratilais. Kepurėlė šviesiai ruda ar kreminė, kotelis liauna, tačiau tvirtas ir lankstus.
Pleurotus ostreatus
Gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus) – ant lapuočių medžių kamienų ir džiūstančių ar žuvusių šakų būriais auganti kreivabudė, kurios kriauklės ar vėduoklės formos kepurėlė pritvirtinta trumpu, šoniniu koteliu arba jo visai neturi. Vaisiakūniai dažnai auga tankiomis, dachų čerpes primenančiomis kekėmis.
Entoloma sinuatum
Stambioji gijabudė (Entoloma sinuatum) – stambus, lapuočių miškuose augantis lakštelinis grybas. Balkšva, senstant tamsėjanti kepurėlė gali siekti iki 15 cm, o pradžioje geltonai baltos lakštelės sporoms bręstant įgauna rausvą atspalvį.
Hypholoma fasciculare
Puokštinė kelmabudė (Hypholoma fasciculare) – labai dažnas, tankiais kekėmis ant pūvančios medienos augantis lakštelinis grybas. Sieros geltonumo kepurėlė ir lakštelės, kurios senstant patamsėja iki juodos spalvos, o skonis labai kartus.
Lepiota brunneoincarnata
Rudarausvė žvynabudėlė (Lepiota brunneoincarnata) – nedidelis, pievose, parkuose ir soduose augantis lakšelinis grybas. Rausvai ruda, žvynuota kepurėlė, baltos laisvos lakštelės, o pjaunant ar spaudžiant trama parausta.
Chlorophyllum rhacodes
Šiurkščioji žvynabudė (Chlorophyllum rhacodes) – didelis, žvynuota kepurėle pasižymintis lakštinis grybas, giminingas jau žinomam didžiajam skėtenui. Pjaunant ar pažeidžiant trama ir lakšteliai paraudonuoja.
Russula cyanoxantha
Melsvažalė ūmėdė (Russula cyanoxantha) – viena populiariausių ir lengviausiai atpažįstamų valgomų ūmėdžių, kurios lakštelės, kitaip nei daugelio giminaičių, yra lanksčios, o ne trapios.
Amanita citrina
Gelsvoji musmirė (Amanita citrina) – blyškiai geltonos ar baltos spalvos musmirė, kurios kepurėlę dengia balti, neatidžiam žvilgsniui į karputes panašūs apvalkalo likučiai. Nulaužta ar įpjauta juntamas būdingas žalio bulvės ar ridiko kvapas.
Amanita vaginata
Bevainikė musmirė (Amanita vaginata) – pilkos spalvos musmirė be žiedo ant koto, tačiau su didele, maišo pavidalo makštimi prie pagrindo. Kepurėlė jauna varpelio formos, vėliau paplokštėja, kraštas silpnai grioveliuotas.
Clitocybe nebularis
Pilkoji tauriabudė (Clitocybe nebularis) – stambus, pilkas, piltuvo formos grybas, dažnai auga gausiais būreliais ar žiedais spygliuočių ir lapuočių miškuose rudenį.
Lactarius rufus
Rudasis piengrybis (Lactarius rufus) – dažnas, tamsiai rudos spalvos pušynų grybas, kurio baltas pienas iš pradžių atrodo švelnaus skonio, tačiau po kelių sekundžių pajuntamas ryškus aitrumas.
Stropharia aeruginosa
Melsvažalė gleiviabudė (Stropharia aeruginosa) – nesunkiai atpažįstamas grybas dėl savo neįprastos, melsvai žalios, gleivėtos kepurėlės, dažnai padengtos baltais šydo likučiais.
Tricholoma pardinum
Leopardinis baltikas (Tricholoma pardinum) – stambus, pilkšvos spalvos lakštelinis grybas, kurio kepurėlę dengia tamsiai rudi ar pilki, koncentriškais žiedais išsidėstę žvyneliai. Auga lapuočių miškuose, dažniausiai prie beržų, drėgnesnėse vietose.
Hebeloma crustuliniforme
Ašarojančioji jaunabudė (Hebeloma crustuliniforme) – kreminės ar ochrinės spalvos lakštelinis grybas, augantis lapuočių ir spygliuočių miškuose bei viržynuose. Išsiskiria stipriu ridikų kvapu ir kartoku skoniu.
Lyophyllum decastes
Rudeninė kupstabudė (Lyophyllum decastes) – ant sutrikdytos dirvos ar pievų pakraščiuose tankiomis kekėmis augantis grybas, kurio keli vaisiakūniai bendru pagrindu susilieja į vieną kuokštą.
Volvopluteus gloiocephalus
Pilkoji apvalkbudė (Volvopluteus gloiocephalus) – didelis, baltas ar pilkšvas pievų grybas su ryškia makštimi prie koto pagrindo; jaunas gali būti supainiotas su mirtinai nuodingomis musmirėmis, todėl reikalauja itin atidaus atpažinimo.
Hygrophorus hypothejus
Šalninė guotė (Hygrophorus hypothejus) – vėlai rudenį, dažnai jau po pirmųjų šalnų, pušynuose auganti gleivėta kepurėle pasižyminti guotė.
Agrocybe praecox
Ankstyvoji dirvabudė (Agrocybe praecox) – vienas anksčiausiai pavasarį pasirodančių grybų, dažnai aptinkamas parkuose, soduose ir ant medienos skiedrų.
Amanita virosa
Smailiakepurė musmirė (Amanita virosa) – mirtinai nuodingas, visiškai baltas lakštelinis grybas, augantis lapuočių ar mišriuose miškuose. Jaunas vaisiakūnis primena kiaušinį, vėliau kepurėlė plokštėja, o prie koto pagrindo išlieka didelė, maišo formos makštis.
Cortinarius rubellus
Rausvasis nuosėdis (Cortinarius rubellus) – mirtinai nuodingas, rusvai oranžinės kepurėlės grybas, mikorizę sudarantis su pušimis ir eglėmis rūgščiose, drėgnose spygliuočių miško dirvose.
Inosperma erubescens
Patujaro plaušabudė (Inosperma erubescens, sin. Inocybe erubescens, Inocybe patouillardii) – mirtinai nuodingas, pavasarį lapuočių miškuose augantis grybas, kurio kepurėlė, lakštelės ir kotas paliesti ar sensdami paraudonuoja.
Calocybe gambosa
Pavasarinė balteklė (Calocybe gambosa) – vienas pirmųjų pavasario valgomųjų grybų, dažnai vadinamas „Šv. Jurgio grybu“. Auga pievose ir miško pakraščiuose, dažnai taisyklingais žiedais ar lankais.
Clitocybe rivulosa
Nuodingoji tauriabudė (Clitocybe rivulosa) – nuodingas, nedidelis, baltas grybas, dažnai augantis pievose taisyklingais žiedais ar lankais kartu su valgomaisiais grybais.
Russula vesca
Tikroji ūmėdė (Russula vesca) – viena vertingiausių valgomųjų ūmėdžių, kurios kepurėlės oda būdingai atsilupa nuo krašto, atidengdama šviesų minkštimą.
Lactarius deterrimus
Eglyninė rudmėsė (Lactarius deterrimus) – su eglėmis mikorizę sudaranti, oranžinę spalvą sultis skiriant tamsėjančią rudmesė, artima paprastosios pušyninės rudmėsės (Lactarius deliciosus) giminaitė.
Hygrophoropsis aurantiaca
Voveraitinė guotelė (Hygrophoropsis aurantiaca) – ryškiai oranžinis, piltuvo formos grybas, dažnai vadinamas "netikrąja voveraite" dėl paviršutiniško panašumo į valgomąją voveraitę (Cantharellus cibarius). Nepaisant panašios spalvos ir formos, tai visiškai kitos giminės grybas su tikromis, šakotomis lakštelėmis, o ne raukšlėmis.
Coprinellus micaceus
Kelminis mėšlagrybukas (Coprinellus micaceus) – nedidelis, ochros spalvos grybas, tankiomis kekėmis augantis ant lapuočių medžių kelmų ir šaknų liekanų. Jauną kepurėlę dengia smulkūs, žėručio žvyneliais žėrintys likučiai, kurie nuo lietaus nuplaunami.
Lentinus tigrinus
Tigrinė pjūklalakštė (Lentinus tigrinus) – savitas, ant drėgnos, dažnai iš dalies vandenyje esančios gluosnių ar tuopų medienos augantis grybas, kurio kepurėlę dengia tigro kailį primenantys tamsūs žvyneliai, o lakštelių kraštas dantytas tarsi pjautas pjūklu.