Stropharia aeruginosa (Curtis) Quél.
Mishomp CC0 Wikimedia Commons
Melsvažalė gleiviabudė (Stropharia aeruginosa) – nesunkiai atpažįstamas grybas dėl savo neįprastos, melsvai žalios, gleivėtos kepurėlės, dažnai padengtos baltais šydo likučiais.
Melsvažalę gleiviabudę atpažinti padeda ryški, melsvai žalia, gleivėta, iš pradžių varpo formos, vėliau plokštėjanti kepurėlė, dažnai padengta baltais šydo liekanų dryželiais. Kepurėlei džiūstant ar senstant spalva pableškia iki ochrinės ar gelsvai rusvos. Lakštelės iš pradžių pilkšvos, sporoms bręstant tampa purpurinės-rudos, o kotelis viršuje baltas, žemiau žiedo – melsvai žalias, padengtas smulkiais baltais žvyneliais.
Megalogena CC BY-SA 4.0 Wikimedia Commons
Jerzy Opioła CC BY-SA 4.0 Wikimedia Commons
švelnus
Auga pievose, žolynuose, pakelėse ir retesniuose miškuose, dažniausiai mažomis grupelėmis tarp žolės, kartais tarp lapų paklotės.
| Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Grd |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Rodomas įprastas rūšies sezoniškumas Lietuvoje, o ne dabartinės grybavimo sąlygos.
Toksiškumas: lengvai toksiškas
Šaltiniai nesutaria dėl šio grybo poveikio: dalis vadovų jį priskiria nuodingiems, nurodydami galimus stiprius virškinimo sutrikimus (pykinimą, viduriavimą) suvalgius, tuo tarpu kai kurie Europos šaltiniai jį laiko valgomu, tačiau prastos kokybės dėl aštrokо skonio.
Konkretūs toksiški junginiai nėra moksliškai nustatyti, o pranešimai apie galimą halucinogeninį poveikį yra neaiškūs ir nepatvirtinti. Kadangi šaltiniai prieštarauja vieni kitiems ir nėra vieningo saugaus paruošimo standarto, šis grybas nerekomenduojamas valgyti.
Valgomumas: nerekomenduojamas
Niekada nevartokite laukinių grybų vien pagal šios svetainės informaciją be patikimo identifikavimo.
Radote šį grybą? Praneškite radinį
Nežinote, koks tai grybas? Atpažinkite pagal požymius →