Grybas.eu

Melsvažalė gleiviabudė

Stropharia aeruginosa (Curtis) Quél.

Melsvažalės gleiviabudės melsvai žalia, gleivėta kepurėlė.

Mishomp CC0 Wikimedia Commons

Melsvažalė gleiviabudė (Stropharia aeruginosa) – nesunkiai atpažįstamas grybas dėl savo neįprastos, melsvai žalios, gleivėtos kepurėlės, dažnai padengtos baltais šydo likučiais.

  • Nedažnas Lietuvoje
  • Sezonas: gegužė-lapkritis
  • Saprotrofinis

Kaip atpažinti

Melsvažalę gleiviabudę atpažinti padeda ryški, melsvai žalia, gleivėta, iš pradžių varpo formos, vėliau plokštėjanti kepurėlė, dažnai padengta baltais šydo liekanų dryželiais. Kepurėlei džiūstant ar senstant spalva pableškia iki ochrinės ar gelsvai rusvos. Lakštelės iš pradžių pilkšvos, sporoms bręstant tampa purpurinės-rudos, o kotelis viršuje baltas, žemiau žiedo – melsvai žalias, padengtas smulkiais baltais žvyneliais.

Apatinis paviršius
lakšteliai
Kepurėlės skersmuo
2,5–8 cm
Koto aukštis
2–6 cm
Sporų atspaudo spalva
purpurinė-ruda

Nuotraukos

Melsvažalės gleiviabudės grupelė žolėje.

Megalogena CC BY-SA 4.0 Wikimedia Commons

Melsvažalės gleiviabudės lakšteliai ir kotelis iš arti.

Jerzy Opioła CC BY-SA 4.0 Wikimedia Commons

Išsami morfologija (plėsti)

Kepurėlė

  • Forma: jauno grybo varpo formos, senstant plokštėjanti
  • Spalva: melsvai žalia, ochrinė
  • Paviršius: gleivėtas

Himenoforas

Kotas

  • Spalva: balkšva, melsvai žalia
  • Paviršius: žvynuotas

Trama

  • Spalva: balkšva
  • Pjaunant: nekinta

Kvapas

švelnus

Skiriamieji požymiai

  • melsvai žalia, gleivėta kepurėlė, kuri džiūdama ir sensdama pableškia iki ochrinės ar gelsvai rusvos spalvos
  • lakštelės iš pilkšvos spalvos sporoms bręstant tampa purpurine-ruda

Buveinė ir ekologija

Auga pievose, žolynuose, pakelėse ir retesniuose miškuose, dažniausiai mažomis grupelėmis tarp žolės, kartais tarp lapų paklotės.

Sezoniškumas Lietuvoje

Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Grd
                       

Rodomas įprastas rūšies sezoniškumas Lietuvoje, o ne dabartinės grybavimo sąlygos.

Lietuvoje

Paplitimas
aptinkamas
Retumas
nedažnas
Apsaugos statusas
nesaugomas

Sauga ir valgomumas

Toksiškumas: lengvai toksiškas

Šaltiniai nesutaria dėl šio grybo poveikio: dalis vadovų jį priskiria nuodingiems, nurodydami galimus stiprius virškinimo sutrikimus (pykinimą, viduriavimą) suvalgius, tuo tarpu kai kurie Europos šaltiniai jį laiko valgomu, tačiau prastos kokybės dėl aštrokо skonio.

Konkretūs toksiški junginiai nėra moksliškai nustatyti, o pranešimai apie galimą halucinogeninį poveikį yra neaiškūs ir nepatvirtinti. Kadangi šaltiniai prieštarauja vieni kitiems ir nėra vieningo saugaus paruošimo standarto, šis grybas nerekomenduojamas valgyti.

Valgomumas: nerekomenduojamas

Niekada nevartokite laukinių grybų vien pagal šios svetainės informaciją be patikimo identifikavimo.

Radote šį grybą? Praneškite radinį

Nežinote, koks tai grybas? Atpažinkite pagal požymius →

Atraskite daugiau

Šaltiniai