Grybas.eu

Grybai mišriame miške

Žemiau – grybai, kurie pagal dabartinius duomenis auga mišriuose miškuose.

Kelios valgomosios voveraitės, augančios miško paklotėje tarp samanų ir lapų.

Valgomoji voveraitė

Cantharellus cibarius

Valgomoji voveraitė (Cantharellus cibarius) – ryškiai geltonos spalvos grybas, kurio kepurėlė piltuvo formos, banguotu kraštu, o po ja vietoj tikrų lakštelių auga storos, šakotos, giliai koteliu nusileidžiančios raukšlės.

Valgomas Bir–Lap
Suaugusi skėtinė žvynabudė, auganti žolėje.

Skėtinė žvynabudė

Macrolepiota procera

Skėtinė žvynabudė – vienas didžiausių lamelinių grybų, augančių Lietuvoje, lengvai atpažįstamas iš didelės, žvynuotos skėčio formos kepurėlės ir aukšto, gyvatės odą primenančio rašto kotelio.

Valgomas Geg–Spa
Ruda lepšės kepurėlė ant balto, tamsiais žvyneliais padengto koto, auganti tarp lapų.

Lepšė

Leccinum scabrum

Lepšė (Leccinum scabrum) – rudos kepurėlės grybas, kurio baltą kotą dengia tamsūs žvyneliai. Auga tik šalia beržų ir yra vienas dažniausiai Lietuvos miškuose randamų vamzdelinių grybų.

Valgomas Geg–Spa
Pušyninė rudmėsė iš viršaus, matoma oranžinė koncentriškomis juostomis raižyta kepurėlė.

Pušyninė rudmėsė

Lactarius deliciosus

Pušyninė rudmėsė (Lactarius deliciosus) – oranžinis piengrybis, augantis po pušimis. Pažeidus lakštelius ar tramą, išteka oranžinės sultys, kurios ore pažaliuoja.

Valgomas Rgp–Spa
Balta, piltuvo formos ūmėdės garduolės kepurėlė, augančiа miško paklotėje.

Ūmėdė garduolė

Russula delica

Ūmėdė garduolė (Russula delica) – balta, dažnai purvinai atrodanti, trapaus minkštimo grybas, kurio piltuvo formos kepurėlė dažnai būna aplipusi dirvos ar spyglių likučiais. Skirtingai nei piengrybiai, pažeistos lamelės sulčių neišskiria.

Valgomas Rgp–Spa
Tikrasis kazlėkas su gleivėta rudos ir geltonos spalvos kepurėle, augantis pušyne.

Tikrasis kazlėkas

Suillus luteus

Tikrasis kazlėkas (Suillus luteus) – vamzdelinis grybas, augantis tik po pušimis. Jauno grybo kepurėlė drėgnu oru būna gerokai gleivėta, o kotą juosia baltas, vėliau tamsėjantis žiedas.

Valgomas tinkamai paruošus Rgp–Rgs
Keli margosios musmirės vaisiakūniai su karputėta pilkšvai ruda kepurėle, augantys miško paklotėje.

Margoji musmirė

Amanita pantherina

Margoji musmirė (Amanita pantherina) – lamelinis grybas pilkšvai rudos ar pilkšvos kepurėlės paviršiumi, tolygiai nusėtu baltomis karputėmis. Prie koto pagrindo makšties liekanos susiformuoja ne kaip vientisas maišelis, o kaip vienas ar keli siauri, apykaklės pavidalo žiedeliai.

Stipriai toksiškas Bir–Lap
Žalsvosios musmirės vaisiakūnis su šviesiai žalsva kepurėle, augantis miško paklotėje.

Žalsvoji musmirė

Amanita phalloides

Žalsvoji musmirė (Amanita phalloides) – didelis lamelinis grybas šviesiai žalsva, alyvine ar gelsva kepurėle, dažniausiai tamsesne viduryje. Kotą juosia plėvelinis žiedas, o prie pagrindo jį gaubia didelė, maišo pavidalo makštis – bene svarbiausias šios rūšies atpažinimo požymis.

Mirtinai pavojingas Lie–Lap
Rausvosios musmirės vaisiakūnis su karputėta rausvai ruda kepurėle, augantis miško paklotėje.

Rausvoji musmirė

Amanita rubescens

Rausvoji musmirė (Amanita rubescens) – lamelinis grybas rausvai rudos kepurėlės su smulkiomis pilkšvomis karputėmis paviršiumi. Šios rūšies pažinimo požymis – balta trama, kuri pjaunant, laužant ar net paspaudus pamažu paraudonuoja.

Valgomas tinkamai paruošus Lengvai toksiškas Bir–Grd
Rudosios voveraitės vaisiakūniai su piltuvo formos kepurėlėmis, augantys miško paklotėje.

Rudoji voveraitė

Craterellus tubaeformis

Rudoji voveraitė (Craterellus tubaeformis) – vėlyvą rudenį derančių voveraičių giminaitė, kurios pilkšvai ruda, piltuvo pavidalo kepurėlė ir geltonas kotas viduje sudaro vieną tuščiavidurę ertmę. Nuo tikrosios voveraitės ji skiriasi plonesniu, trapesniu vaisiakūniu ir bukomis, šakotomis, giliai koteliu nusileidžiančiomis raukšlelėmis, o ne tikrais lakšteliais.

Valgomas Lie–Lap
Piengrybis paberžis su rausvai gelsva, gauruotu kraštu kepurėle.

Piengrybis paberžis

Lactarius torminosus

Piengrybis paberžis (Lactarius torminosus) – vidutinio dydžio piengrybis, mikorizę sudarantis su beržais. Rausvai gelsva kepurėlė jauno grybo gauruota, į vidų užriestu kraštu. Pažeidus lakštelius ar tramą, išteka baltos, aitraus skonio sultys, kurios ore spalvos nekeičia.

Sąlyginai valgomas Lengvai toksiškas Lie–Lap
Violetinės stirnabudės vaisiakūniai su ryškiai violetine kepurėle.

Violetinė stirnabudė

Lepista nuda

Violetinė stirnabudė (Lepista nuda) – viena vėlyviausiai rudenį derančių valgomų grybų, iškart išsiskirianti neįprasta violetine kepurėlės, lakštelių ir koto spalva. Sensdama kepurėlė pablunka iki rusvos, tačiau lakštelės ir kotas violetinį atspalvį išlaiko ilgai.

Valgomas tinkamai paruošus Geg–Grd
Dėmėtasis baravykas su rusvai kaštonine kepurėle, augantis natūralioje aplinkoje.

Dėmėtasis baravykas

Neoboletus luridiformis

Dėmėtasis baravykas (Neoboletus luridiformis) – stambus, mėsingas vamzdelinis grybas rusva ar kaštonine, aksomiška kepurėle. Kotas geltonas, ištisai padengtas smulkiais raudonais taškeliais, be tinklelio rašto. Geltona trama pjaunant ar spaudžiant akimirksniu pamėlynuoja.

Valgomas tinkamai paruošus Geg–Lap
Beržinio pintenio vaisiakūnis, augantis ant beržo kamieno.

Beržinis pintenis

Fomitopsis betulina

Beržinis pintenis (Fomitopsis betulina, sin. Piptoporus betulinus) – kietas, iš pradžių apvalus, vėliau plokštėjantis grybas, augantis beveik išimtinai ant beržų. Jaunas vaisiakūnis baltas ir apvalus, vėliau tampa kanopos, o galiausiai – plačios konsolės pavidalo, o apatinėje pusėje matomas smulkiai poringas, baltas paviršius.

Nevalgomas Sau–Grd
Šėtoninio baravyko vaisiakūnis su blyškiai pilka kepurėle.

Šėtoninis baravykas

Rubroboletus satanas

Šėtoninis baravykas (Rubroboletus satanas) – stambus, masyvus vamzdelinis grybas, išsiskiriantis blyškiai pilka ar balkšva kepurėle, ryškiai raudonomis poromis ir stora, gumbiška kotu, padengtu raudonu tinkleliu. Trama pjaunant ar spaudžiant pamėlynuoja.

Nuodingas Vidutiniškai toksiškas Lie–Spa
Gelsvosios musmirės vaisiakūnis su baltais apvalkalo likučiais ant kepurėlės.

Gelsvoji musmirė

Amanita citrina

Gelsvoji musmirė (Amanita citrina) – blyškiai geltonos ar baltos spalvos musmirė, kurios kepurėlę dengia balti, neatidžiam žvilgsniui į karputes panašūs apvalkalo likučiai. Nulaužta ar įpjauta juntamas būdingas žalio bulvės ar ridiko kvapas.

Nevalgomas Lengvai toksiškas Lie–Lap
Bevainikės musmirės vaisiakūnis su pilka kepurėle.

Bevainikė musmirė

Amanita vaginata

Bevainikė musmirė (Amanita vaginata) – pilkos spalvos musmirė be žiedo ant koto, tačiau su didele, maišo pavidalo makštimi prie pagrindo. Kepurėlė jauna varpelio formos, vėliau paplokštėja, kraštas silpnai grioveliuotas.

Valgomas Bir–Spa
Pilkosios tauriabudės vaisiakūnis su piltuvo formos kepurėle.

Pilkoji tauriabudė

Clitocybe nebularis

Pilkoji tauriabudė (Clitocybe nebularis) – stambus, pilkas, piltuvo formos grybas, dažnai auga gausiais būreliais ar žiedais spygliuočių ir lapuočių miškuose rudenį.

Sąlyginai valgomas Lengvai toksiškas Rgp–Grd
Melsvažalės gleiviabudės melsvai žalia, gleivėta kepurėlė.

Melsvažalė gleiviabudė

Stropharia aeruginosa

Melsvažalė gleiviabudė (Stropharia aeruginosa) – nesunkiai atpažįstamas grybas dėl savo neįprastos, melsvai žalios, gleivėtos kepurėlės, dažnai padengtos baltais šydo likučiais.

Nerekomenduojamas Lengvai toksiškas Geg–Lap
Ašarojančiosios jaunabudės kreminė kepurėlė natūralioje augavietėje.

Ašarojančioji jaunabudė

Hebeloma crustuliniforme

Ašarojančioji jaunabudė (Hebeloma crustuliniforme) – kreminės ar ochrinės spalvos lakštelinis grybas, augantis lapuočių ir spygliuočių miškuose bei viržynuose. Išsiskiria stipriu ridikų kvapu ir kartoku skoniu.

Nuodingas Vidutiniškai toksiškas Lie–Lap
Baltas smailiakepurės musmirės vaisiakūnis su žiedu ir makštimi ant koto.

Smailiakepurė musmirė

Amanita virosa

Smailiakepurė musmirė (Amanita virosa) – mirtinai nuodingas, visiškai baltas lakštelinis grybas, augantis lapuočių ar mišriuose miškuose. Jaunas vaisiakūnis primena kiaušinį, vėliau kepurėlė plokštėja, o prie koto pagrindo išlieka didelė, maišo formos makštis.

Nuodingas Mirtinai pavojingas Lie–Lap
Kartojo pipirbaravykio vaisiakūniai su oranžine kepurėle.

Kartusis pipirbaravykis

Chalciporus piperatus

Kartusis pipirbaravykis (Chalciporus piperatus) – nedidelis, oranžinių porų baravykinis grybas, pasižymintis aitriai pipirinio skonio minkštimu; dažnai auga šalia musmirių.

Valgomas tinkamai paruošus Bir–Lap
Ryškiai oranžinė voveraitinė guotelė su piltuvo formos kepurėle.

Voveraitinė guotelė

Hygrophoropsis aurantiaca

Voveraitinė guotelė (Hygrophoropsis aurantiaca) – ryškiai oranžinis, piltuvo formos grybas, dažnai vadinamas "netikrąja voveraite" dėl paviršutiniško panašumo į valgomąją voveraitę (Cantharellus cibarius). Nepaisant panašios spalvos ir formos, tai visiškai kitos giminės grybas su tikromis, šakotomis lakštelėmis, o ne raukšlėmis.

Nerekomenduojamas Lie–Lap
Garbanotoji alvytė su balno formos kepurėle ir briaunotu kotu.

Garbanotoji alvytė

Helvella crispa

Garbanotoji alvytė (Helvella crispa) – šviesus, balno formos rudeninis grybas, kurio banguota, netaisyklingai susukta kepurėlė sėdi ant balto, gilioms briaunoms išraižyto koto. Vienas lengviausiai iš kitų grybų išsiskiriančių rudens laikotarpio grybų Lietuvos miškuose.

Valgomas tinkamai paruošus Lengvai toksiškas Bir–Lap
Kiškiaausės taurelės pailgi, gelsvai rusvi vaisiakūniai.

Kiškiaausė taurelė

Otidea onotica

Kiškiaausė taurelė (Otidea onotica) – ryškios gelsvai rusvos spalvos, pailgos, iš vieno šono įtrūkusios taurelės formos grybas, primenantis kiškio ausį ir dažniausiai aptinkamas lapuočių ar mišriuose miškuose, ypač palei suminkštėjusią dirvą prie takų.

Nerekomenduojamas Bir–Lap
Stačiosios šakotės blyškios, status į viršų styrančios šakelės.

Stačioji šakotė

Ramaria stricta

Stačioji šakotė (Ramaria stricta) – nedidelis, koralą primenantis grybas, kurio blyškios, baltos ar kreminės šakelės status statmenai styro į viršų iš kelmų ar užkastos medienos.

Nerekomenduojamas Lengvai toksiškas Lie–Lap

Taip pat žiūrėkite