Grybas.eu

Ašarojančioji jaunabudė

Hebeloma crustuliniforme (Bull.) Quél.

Ašarojančiosios jaunabudės kreminė kepurėlė natūralioje augavietėje.

Hamilton (ham), via Mushroom Observer CC BY-SA 3.0 Wikimedia Commons

Ašarojančioji jaunabudė (Hebeloma crustuliniforme) – kreminės ar ochrinės spalvos lakštelinis grybas, augantis lapuočių ir spygliuočių miškuose bei viržynuose. Išsiskiria stipriu ridikų kvapu ir kartoku skoniu.

  • Dažnumas Lietuvoje: nežinoma
  • Sezonas: liepa-lapkritis
  • Mikorizinis

Kaip atpažinti

Ašarojančiąją jaunabudę atpažinti padeda drėgnu oru šiek tiek lipni, kreminės ar ochrinės spalvos, iš pradžių iškila, vėliau plačiai gumbuota kepurėlė. Lakštelės iš pradžių baltos, vėliau įgauna molio rudumo atspalvį, drėgnu oru ant jų kraštų kartais susidaro vandeningi lašeliai, kurie džiūdami palieka rusvas dėmeles. Nulaužus grybą juntamas ryškus ridikų kvapas, o paragavus – kartus skonis.

Apatinis paviršius
lakšteliai
Kepurėlės skersmuo
4–11 cm
Koto aukštis
4–8 cm
Sporų atspaudo spalva
ruda

Nuotraukos

Ašarojančiosios jaunabudės molio rudumo lakštelės iš arti.

Byrain, via Mushroom Observer CC BY-SA 3.0 Wikimedia Commons

Grupė ašarojančiosios jaunabudės vaisiakūnių augavietėje.

Sarah Stierch (Missvain) CC BY 4.0 Wikimedia Commons

Išsami morfologija (plėsti)

Kepurėlė

  • Forma: jauno grybo iškila, senstant plokštėjanti
  • Spalva: kreminė, ochrinė
  • Paviršius: drėgną orą kiek lipnus

Himenoforas

Kotas

  • Spalva: balta, geltona
  • Paviršius: lygus

Trama

  • Spalva: balta
  • Pjaunant: nekinta

Kvapas

ridikų kvapo

Buveinė ir ekologija

Auga lapuočių ir spygliuočių miškuose bei atvirose viržynų vietose, mikorizę sudarydama tiek su lapuočiais, tiek su spygliuočiais medžiais; vaisiakūnius formuoja nuo vasaros pabaigos iki rudens.

Sezoniškumas Lietuvoje

Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Grd
                       

Rodomas įprastas rūšies sezoniškumas Lietuvoje, o ne dabartinės grybavimo sąlygos.

Lietuvoje

Paplitimas
aptinkamas
Retumas
nežinoma
Apsaugos statusas
nesaugomas

Sauga ir valgomumas

Toksiškumas: vidutiniškai toksiškas

Ašarojančiojoje jaunabudėje yra muskarino ir kitų, iki galo neišaiškintų virškinimo trakto dirginamųjų toksinų. Suvalgius grybą, po kelių valandų pasireiškia pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir dieglūs pilvo skausmai.

Apsinuodijimas paprastai yra savaime praeinantis, tačiau gali būti pakankamai sunkus, kad prireiktų medicininės pagalbos dėl skysčių netekimo. Ryškus ridikų kvapas ir kartokas skonis yra geras įspėjamasis požymis, tačiau nepakankamas identifikavimo būdas – grybo niekada negalima valgyti. Pasireiškus apsinuodijimo požymiams po laukinių grybų vartojimo, būtina kreiptis į greitosios medicinos pagalbos tarnybą ar apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą.

Valgomumas: nuodingas

Niekada nevartokite laukinių grybų vien pagal šios svetainės informaciją be patikimo identifikavimo.

Radote šį grybą? Praneškite radinį

Nežinote, koks tai grybas? Atpažinkite pagal požymius →

Atraskite daugiau

Šaltiniai