Žemiau – grybai, kurie pagal dabartinius duomenis auga lapuočių miškuose.
Cantharellus cibarius
Valgomoji voveraitė (Cantharellus cibarius) – ryškiai geltonos spalvos grybas, kurio kepurėlė piltuvo formos, banguotu kraštu, o po ja vietoj tikrų lakštelių auga storos, šakotos, giliai koteliu nusileidžiančios raukšlės.
Amanita muscaria
Paprastoji musmirė (Amanita muscaria) – lengvai atpažįstamas didelis lamelinis grybas ryškiai raudona, baltomis karputėmis nusėta kepurėle. Tai mikorizinis grybas, dažniausiai sutinkamas šalia beržų, pušų ir eglių.
Fomes fomentarius
Tikroji pintis – kietas, kanopos formos daugiametis grybas, kasmet dar labiau sustorėjantis ir augantis ant gyvų bei žuvusių lapuočių medžių kamienų, dažniausiai beržų.
Leccinum scabrum
Lepšė (Leccinum scabrum) – rudos kepurėlės grybas, kurio baltą kotą dengia tamsūs žvyneliai. Auga tik šalia beržų ir yra vienas dažniausiai Lietuvos miškuose randamų vamzdelinių grybų.
Hydnum repandum
Dyglutis (Hydnum repandum) – gelsvai baltas, netaisyklingos formos grybas, kurio kepurėlės apačioje vietoj lakštelių ar vamzdelių auga smulkūs dygliai.
Amanita pantherina
Margoji musmirė (Amanita pantherina) – lamelinis grybas pilkšvai rudos ar pilkšvos kepurėlės paviršiumi, tolygiai nusėtu baltomis karputėmis. Prie koto pagrindo makšties liekanos susiformuoja ne kaip vientisas maišelis, o kaip vienas ar keli siauri, apykaklės pavidalo žiedeliai.
Amanita phalloides
Žalsvoji musmirė (Amanita phalloides) – didelis lamelinis grybas šviesiai žalsva, alyvine ar gelsva kepurėle, dažniausiai tamsesne viduryje. Kotą juosia plėvelinis žiedas, o prie pagrindo jį gaubia didelė, maišo pavidalo makštis – bene svarbiausias šios rūšies atpažinimo požymis.
Amanita rubescens
Rausvoji musmirė (Amanita rubescens) – lamelinis grybas rausvai rudos kepurėlės su smulkiomis pilkšvomis karputėmis paviršiumi. Šios rūšies pažinimo požymis – balta trama, kuri pjaunant, laužant ar net paspaudus pamažu paraudonuoja.
Auricularia auricula-judae
Paprastasis ausiagrybis (Auricularia auricula-judae) – drebučiuotas, ausies formos grybas, augantis ant lapuočių, ypač šeivamedžių, medienos. Vaisiakūnis rausvai rudas, minkštas ir tampriai guminis drėgnu oru, o išdžiūvęs susitraukia ir sukietėja.
Flammulina velutipes
Juodkotė ugniabudė (Flammulina velutipes) – vienas nedaugelio grybų, kurio vaisiakūniai atlaiko šalną ir auga net žiemą. Oranžinė, gelsvai ruda kepurėlė laikosi ant aksomiško koto, kuris prie pagrindo pajuoduoja – šis požymis suteikė grybui ir lotynišką, ir lietuvišką pavadinimą.
Lactarius torminosus
Piengrybis paberžis (Lactarius torminosus) – vidutinio dydžio piengrybis, mikorizę sudarantis su beržais. Rausvai gelsva kepurėlė jauno grybo gauruota, į vidų užriestu kraštu. Pažeidus lakštelius ar tramą, išteka baltos, aitraus skonio sultys, kurios ore spalvos nekeičia.
Lepista nuda
Violetinė stirnabudė (Lepista nuda) – viena vėlyviausiai rudenį derančių valgomų grybų, iškart išsiskirianti neįprasta violetine kepurėlės, lakštelių ir koto spalva. Sensdama kepurėlė pablunka iki rusvos, tačiau lakštelės ir kotas violetinį atspalvį išlaiko ilgai.
Morchella esculenta
Valgomasis briedžiukas (Morchella esculenta) – vienas pirmųjų pavasario grybų, dygstantis dar anksti, kai dauguma kitų rūšių tik ruošiasi vegetacijai. Jo korio pavidalo, gausiai duobėta kepurėlė sklandžiai, be jokios ribos pereina į kotą, o visas vaisiakūnis viduje sudaro vieną tolydžią, pertvaromis nepertrauktą ertmę.
Neoboletus luridiformis
Dėmėtasis baravykas (Neoboletus luridiformis) – stambus, mėsingas vamzdelinis grybas rusva ar kaštonine, aksomiška kepurėle. Kotas geltonas, ištisai padengtas smulkiais raudonais taškeliais, be tinklelio rašto. Geltona trama pjaunant ar spaudžiant akimirksniu pamėlynuoja.
Fomitopsis betulina
Beržinis pintenis (Fomitopsis betulina, sin. Piptoporus betulinus) – kietas, iš pradžių apvalus, vėliau plokštėjantis grybas, augantis beveik išimtinai ant beržų. Jaunas vaisiakūnis baltas ir apvalus, vėliau tampa kanopos, o galiausiai – plačios konsolės pavidalo, o apatinėje pusėje matomas smulkiai poringas, baltas paviršius.
Pleurotus ostreatus
Gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus) – ant lapuočių medžių kamienų ir džiūstančių ar žuvusių šakų būriais auganti kreivabudė, kurios kriauklės ar vėduoklės formos kepurėlė pritvirtinta trumpu, šoniniu koteliu arba jo visai neturi. Vaisiakūniai dažnai auga tankiomis, dachų čerpes primenančiomis kekėmis.
Rubroboletus satanas
Šėtoninis baravykas (Rubroboletus satanas) – stambus, masyvus vamzdelinis grybas, išsiskiriantis blyškiai pilka ar balkšva kepurėle, ryškiai raudonomis poromis ir stora, gumbiška kotu, padengtu raudonu tinkleliu. Trama pjaunant ar spaudžiant pamėlynuoja.
Trametes versicolor
Įvairiaspalvė kempė (Trametes versicolor) – vienas dažniausiai sutinkamų kempinių grybų, augantis plonais, vėduoklės formos apnašais ant lapuočių medienos. Jos viršutinė pusė išsiskiria ryškiomis, įvairiaspalvėmis koncentrinėmis juostomis, o apatinėje pusėje – smulkūs balti vamzdeliai.
Entoloma sinuatum
Stambioji gijabudė (Entoloma sinuatum) – stambus, lapuočių miškuose augantis lakštelinis grybas. Balkšva, senstant tamsėjanti kepurėlė gali siekti iki 15 cm, o pradžioje geltonai baltos lakštelės sporoms bręstant įgauna rausvą atspalvį.
Craterellus cornucopioides
Paprastasis trimitėlis (Craterellus cornucopioides) – neįprastos, tamsios, iš pirmo žvilgsnio nepastebimos išvaizdos, tačiau vertinamas valgomasis grybas. Vaisiakūnis piltuvo formos, pilkšvai rudas iki juodo, be atskiro kotelio.
Chlorophyllum rhacodes
Šiurkščioji žvynabudė (Chlorophyllum rhacodes) – didelis, žvynuota kepurėle pasižymintis lakštinis grybas, giminingas jau žinomam didžiajam skėtenui. Pjaunant ar pažeidžiant trama ir lakšteliai paraudonuoja.
Russula cyanoxantha
Melsvažalė ūmėdė (Russula cyanoxantha) – viena populiariausių ir lengviausiai atpažįstamų valgomų ūmėdžių, kurios lakštelės, kitaip nei daugelio giminaičių, yra lanksčios, o ne trapios.
Boletus reticulatus
Vasarinis baravykas (Boletus reticulatus) – ankstyvą vasarą vaisiakūnius formuojantis baravykų giminaitis, savo skoniu ir tekstūra beveik neatskiriamas nuo įprasto baravyko.
Amanita citrina
Gelsvoji musmirė (Amanita citrina) – blyškiai geltonos ar baltos spalvos musmirė, kurios kepurėlę dengia balti, neatidžiam žvilgsniui į karputes panašūs apvalkalo likučiai. Nulaužta ar įpjauta juntamas būdingas žalio bulvės ar ridiko kvapas.
Amanita vaginata
Bevainikė musmirė (Amanita vaginata) – pilkos spalvos musmirė be žiedo ant koto, tačiau su didele, maišo pavidalo makštimi prie pagrindo. Kepurėlė jauna varpelio formos, vėliau paplokštėja, kraštas silpnai grioveliuotas.
Clitocybe nebularis
Pilkoji tauriabudė (Clitocybe nebularis) – stambus, pilkas, piltuvo formos grybas, dažnai auga gausiais būreliais ar žiedais spygliuočių ir lapuočių miškuose rudenį.
Polyporus squamosus
Žvynuotoji skyltbudė (Polyporus squamosus) – didelė, iki 60 cm skersmens, lapuočių medžiuose auganti kempinė, kurios blyškią gelsvai rusvą kepurėlę dengia dideli, plokšti rudi žvynai.
Ganoderma applanatum
Plokščiasis blizgutis (Ganoderma applanatum) – didelė, kieta, daugiametė kempė ant lapuočių kamienų, kurios balta apatinė pusė įbrėžus tampa ruda – dėl to grybas vadinamas „menininko kempe".
Hericium coralloides
Korališkasis trapiadyglis (Hericium coralloides) – retas, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas grybas, kurio baltas, gausiai šakotas, koralą primenantis vaisiakūnis ant šakelių turi kabančius dyglius vietoj lakštelių ar porų.
Tricholoma pardinum
Leopardinis baltikas (Tricholoma pardinum) – stambus, pilkšvos spalvos lakštelinis grybas, kurio kepurėlę dengia tamsiai rudi ar pilki, koncentriškais žiedais išsidėstę žvyneliai. Auga lapuočių miškuose, dažniausiai prie beržų, drėgnesnėse vietose.
Hebeloma crustuliniforme
Ašarojančioji jaunabudė (Hebeloma crustuliniforme) – kreminės ar ochrinės spalvos lakštelinis grybas, augantis lapuočių ir spygliuočių miškuose bei viržynuose. Išsiskiria stipriu ridikų kvapu ir kartoku skoniu.
Lyophyllum decastes
Rudeninė kupstabudė (Lyophyllum decastes) – ant sutrikdytos dirvos ar pievų pakraščiuose tankiomis kekėmis augantis grybas, kurio keli vaisiakūniai bendru pagrindu susilieja į vieną kuokštą.
Amanita virosa
Smailiakepurė musmirė (Amanita virosa) – mirtinai nuodingas, visiškai baltas lakštelinis grybas, augantis lapuočių ar mišriuose miškuose. Jaunas vaisiakūnis primena kiaušinį, vėliau kepurėlė plokštėja, o prie koto pagrindo išlieka didelė, maišo formos makštis.
Inosperma erubescens
Patujaro plaušabudė (Inosperma erubescens, sin. Inocybe erubescens, Inocybe patouillardii) – mirtinai nuodingas, pavasarį lapuočių miškuose augantis grybas, kurio kepurėlė, lakštelės ir kotas paliesti ar sensdami paraudonuoja.
Laetiporus sulphureus
Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus) – ryškiai geltonai oranžinė, dideliais briaunotais gniutulais ant lapuočių medžių kamienų auganti kempinė, jauna laikoma vertingu valgomu grybu.
Russula vesca
Tikroji ūmėdė (Russula vesca) – viena vertingiausių valgomųjų ūmėdžių, kurios kepurėlės oda būdingai atsilupa nuo krašto, atidengdama šviesų minkštimą.
Hygrophoropsis aurantiaca
Voveraitinė guotelė (Hygrophoropsis aurantiaca) – ryškiai oranžinis, piltuvo formos grybas, dažnai vadinamas "netikrąja voveraite" dėl paviršutiniško panašumo į valgomąją voveraitę (Cantharellus cibarius). Nepaisant panašios spalvos ir formos, tai visiškai kitos giminės grybas su tikromis, šakotomis lakštelėmis, o ne raukšlėmis.
Coprinellus micaceus
Kelminis mėšlagrybukas (Coprinellus micaceus) – nedidelis, ochros spalvos grybas, tankiomis kekėmis augantis ant lapuočių medžių kelmų ir šaknų liekanų. Jauną kepurėlę dengia smulkūs, žėručio žvyneliais žėrintys likučiai, kurie nuo lietaus nuplaunami.
Helvella crispa
Garbanotoji alvytė (Helvella crispa) – šviesus, balno formos rudeninis grybas, kurio banguota, netaisyklingai susukta kepurėlė sėdi ant balto, gilioms briaunoms išraižyto koto. Vienas lengviausiai iš kitų grybų išsiskiriančių rudens laikotarpio grybų Lietuvos miškuose.
Xylaria polymorpha
Kislusis elniagrybis (Xylaria polymorpha), dažnai vadinamas "numirėlio pirštais", – vienas keisčiausiai atrodančių Lietuvos miškų grybų: kietas, juodas, pirštus primenantis vaisiakūnis, tankiomis kekėmis išaugantis ant supuvusių lapuočių kelmų.
Bjerkandera adusta
Dūminė kempinė (Bjerkandera adusta) – labai dažna, plona ir kieta kempinė, augimo forma svyruojanti nuo plokščios plutelės iki atlenktos ar trumpakotės kepurėlės, tačiau visada atpažįstama iš pilko porų paviršiaus apatinėje pusėje.
Lentinus tigrinus
Tigrinė pjūklalakštė (Lentinus tigrinus) – savitas, ant drėgnos, dažnai iš dalies vandenyje esančios gluosnių ar tuopų medienos augantis grybas, kurio kepurėlę dengia tigro kailį primenantys tamsūs žvyneliai, o lakštelių kraštas dantytas tarsi pjautas pjūklu.
Otidea onotica
Kiškiaausė taurelė (Otidea onotica) – ryškios gelsvai rusvos spalvos, pailgos, iš vieno šono įtrūkusios taurelės formos grybas, primenantis kiškio ausį ir dažniausiai aptinkamas lapuočių ar mišriuose miškuose, ypač palei suminkštėjusią dirvą prie takų.
Ramaria stricta
Stačioji šakotė (Ramaria stricta) – nedidelis, koralą primenantis grybas, kurio blyškios, baltos ar kreminės šakelės status statmenai styro į viršų iš kelmų ar užkastos medienos.