Grybas.eu

Paprastoji musmirė

Amanita muscaria (L.) Lam.

Ryškiai raudona musmirės kepurėlė su baltomis karputėmis, auganti miško paklotėje šalia beržų.

Anagoria CC BY 3.0 Wikimedia Commons

Paprastoji musmirė (Amanita muscaria) – lengvai atpažįstamas didelis lamelinis grybas ryškiai raudona, baltomis karputėmis nusėta kepurėle. Tai mikorizinis grybas, dažniausiai sutinkamas šalia beržų, pušų ir eglių.

  • Dažnumas Lietuvoje: nežinoma
  • Sezonas: liepa-spalis
  • Mikorizinis

Kaip atpažinti

Šį grybą lengviausia atpažinti iš spalvingos kepurėlės: ji būna ryškiai raudona arba oranžinė, padengta baltomis ar gelsvomis karputėmis, likusiomis nuo bendrojo apvalkalo. Po kepurėle matomos baltos, tankios lamelės, o kotas baltas, su plėveliniu žiedu viršutinėje dalyje ir pabrinkusiu, žvynuotu pagrindu.

Apatinis paviršius
lakšteliai
Kepurėlės skersmuo
5–20 cm
Koto aukštis
7–25 cm
Sporų atspaudo spalva
balta

Nuotraukos

Išsami morfologija (plėsti)

Kepurėlė

  • Spalva: raudona, oranžinė
  • Paviršius: karputėtas

Himenoforas

Kotas

  • Forma: vėzdo formos
  • Spalva: balta
  • Storis: 1,5–3 cm

Trama

  • Pjaunant: pagelsta

Skiriamieji požymiai

  • raudona kepurėlė su baltomis karputėmis
  • laisvos, baltos lakštelės
  • žiedas ir makštis ant koto

Buveinė ir ekologija

Paprastoji musmirė yra ektomikorizinis grybas, formuojantis simbiozę su lapuočių ir spygliuočių medžiais – ypač dažnai su beržais, taip pat su pušimis ir eglėmis. Lietuvoje ji auga įvairiuose miškuose nuo liepos iki spalio mėnesio.

Sezoniškumas Lietuvoje

Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Grd
                       

Rodomas įprastas rūšies sezoniškumas Lietuvoje, o ne dabartinės grybavimo sąlygos.

Lietuvoje

Paplitimas
aptinkamas
Retumas
nežinoma
Apsaugos statusas
nesaugomas

Sauga ir valgomumas

Toksiškumas: stipriai toksiškas

Paprastosios musmirės sudėtyje yra psichoaktyvių junginių – ibotenų rūgšties ir muscimolio, taip pat nedidelio kiekio muskarino. Suvalgius grybą, apsinuodijimo požymiai paprastai pasireiškia per 30 minučių–kelias valandas: iš pradžių būdingas pykinimas, vėmimas ir viduriavimas, vėliau – centrinės nervų sistemos sutrikimai: dezorientacija, haliucinacijos, sujaudinimo ir mieguistumo kaita. Sunkesniais atvejais gali išsivystyti gili koma, traukuliai ir kvėpavimo slopinimas; literatūroje aprašyta ir mirties atvejų, nors dauguma nukentėjusiųjų, gavę tinkamą gydymą, visiškai pasveiksta.

Terminis apdorojimas (virimas) toksiškų junginių kiekį sumažina tik iš dalies ir nėra patikimas būdas grybą padaryti saugų vartoti. Pasireiškus apsinuodijimo požymiams po laukinių grybų vartojimo, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į greitosios medicinos pagalbos ar apsinuodijimų kontrolės tarnybą.

Valgomumo informacija dar nepatvirtinta redaktoriaus.

Niekada nevartokite laukinių grybų vien pagal šios svetainės informaciją be patikimo identifikavimo.

Radote šį grybą? Praneškite radinį

Nežinote, koks tai grybas? Atpažinkite pagal požymius →

Atraskite daugiau

Šaltiniai