Grybas.eu

Gelsvoji musmirė

Amanita citrina

Gelsvosios musmirės vaisiakūnis su baltais apvalkalo likučiais ant kepurėlės.

George Chernilevsky Public Domain Wikimedia Commons

Gelsvoji musmirė (Amanita citrina) – blyškiai geltonos ar baltos spalvos musmirė, kurios kepurėlę dengia balti, neatidžiam žvilgsniui į karputes panašūs apvalkalo likučiai. Nulaužta ar įpjauta juntamas būdingas žalio bulvės ar ridiko kvapas.

  • Dažnas Lietuvoje
  • Sezonas: liepa-lapkritis
  • Mikorizinis

Kaip atpažinti

Gelsvąją musmirę atpažinti padeda 4–10 cm skersmens, iš pradžių pusrutulio formos, vėliau plokštėjanti kepurėlė, kurios paviršius padengtas baltais, netaisyklingai išsibarsčiusiais apvalkalo likučiais. Lakštelės laisvos, tankios, baltos. Kotas baltas, su žiedu, o prie pagrindo turi didelę, maišo pavidalo makštį su bulviškai sustorėjusiu pagrindu. Nulaužus grybą juntamas savitas žalios bulvės ar ridiko kvapas.

Apatinis paviršius
lakšteliai
Kepurėlės skersmuo
4–10 cm
Koto aukštis
5–8 cm
Sporų atspaudo spalva
balta

Nuotraukos

Artimas gelsvosios musmirės kepurėlės planas.

George Chernilevsky Public Domain Wikimedia Commons

Jauno gelsvosios musmirės vaisiakūnio vaizdas.

Daniel Eriksson CC BY 4.0 Wikimedia Commons

Išsami morfologija (plėsti)

Kepurėlė

  • Forma: pusrutulio formos, plokščia
  • Spalva: geltona, balta
  • Paviršius: karputėtas

Himenoforas

Kotas

  • Forma: bulviškai sustorėjęs pagrindas
  • Spalva: balta
  • Paviršius: lygus

Trama

  • Spalva: balta
  • Pjaunant: nekinta

Kvapas

ridikų kvapo

Skiriamieji požymiai

  • didelė, maišo pavidalo makštis prie koto pagrindo

Buveinė ir ekologija

Gelsvoji musmirė yra mikorizinis grybas, augantis lapuočių ir mišriuose miškuose, dažnai šalia bukų ar kitų lapuočių medžių.

Sezoniškumas Lietuvoje

Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Grd
                       

Rodomas įprastas rūšies sezoniškumas Lietuvoje, o ne dabartinės grybavimo sąlygos.

Lietuvoje

Paplitimas
aptinkamas
Retumas
dažnas
Apsaugos statusas
nesaugomas

Sauga ir valgomumas

Toksiškumas: lengvai toksiškas

Naujausias, 2025 m. paskelbtas moksliniu chromatografiniu metodu atliktas toksinų profiliavimas neaptiko amatoksinų (alfa- ir beta-amanitino) gelsvosios musmirės audiniuose – vietoje jų nustatytas kitas junginys, bufoteninas, galintis sukelti neurologinio pobūdžio simptomus (pvz., padažnėjusį širdies ritmą, jutimo sutrikimus). Ankstesnė mikologinė literatūra kartais nurodydavo nedidelį amatoksinų kiekį, tačiau tai nepatvirtinta naujausiais kiekybiniais tyrimais.

Didžiausias šio grybo keliamas pavojus – ne jo paties toksiškumas, o didelis išorinis panašumas į mirtinai nuodingą žalsvąją musmirę (Amanita phalloides). Grybas nerekomenduojamas vartoti maistui.

Valgomumas: nevalgomas

Niekada nevartokite laukinių grybų vien pagal šios svetainės informaciją be patikimo identifikavimo.

Radote šį grybą? Praneškite radinį

Nežinote, koks tai grybas? Atpažinkite pagal požymius →

Atraskite daugiau

Šaltiniai