Entoloma sinuatum (Bull.) P.Kumm.
Eugene Popov CC BY 4.0 Wikimedia Commons
Stambioji gijabudė (Entoloma sinuatum) – stambus, lapuočių miškuose augantis lakštelinis grybas. Balkšva, senstant tamsėjanti kepurėlė gali siekti iki 15 cm, o pradžioje geltonai baltos lakštelės sporoms bręstant įgauna rausvą atspalvį.
Stambiąją gijabudę atpažinti padeda didelė, 6–15 cm skersmens, balkšva kepurėlė, jauna iškila, vėliau plokštėjanti. Lakštelės tankios, prie koto banguotai priaugusios, iš pradžių geltonai baltos, sporoms bręstant pasidaro rausvos. Kotas cilindro formos, kartais prie pagrindo sustorėjęs, lygiu paviršiumi, be žiedo. Sporų milteliai rausvi.
zaca (Mushroom Observer) CC BY-SA 3.0 Wikimedia Commons
Holger Krisp CC BY 3.0 Wikimedia Commons
nemalonus
Stambioji gijabudė auga lapuočių miškuose, ypač prie ąžuolų ir bukų, dažniausiai liepos–rugsėjo mėnesiais.
| Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Grd |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Rodomas įprastas rūšies sezoniškumas Lietuvoje, o ne dabartinės grybavimo sąlygos.
Toksiškumas: stipriai toksiškas
Stambiosios gijabudės sukeliamas apsinuodijimas priklauso vadinamajam ankstyvajam virškinimo trakto sindromui – simptomai (stiprus vėmimas, dieglūs pilvo skausmai, viduriavimas) paprastai prasideda per 0,5–3 val. nuo suvalgymo ir gali trukti iki kelių parų. Tikslus toksinas nenustatytas, tačiau žinoma, kad tai nėra kepenis pažeidžiantys amatoksinai ar inkstus pažeidžiantis orelaninas.
Apsinuodijimas paprastai nekelia tiesioginio pavojaus gyvybei, tačiau dėl gausaus vėmimo ir viduriavimo gali išsivystyti stiprus organizmo skysčių netekimas, ypač pavojingas vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms – užfiksuota bent viena mirtis. Įtarus apsinuodijimą laukiniais grybais, būtina kreiptis į greitosios medicinos pagalbos tarnybą ar apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą.
Valgomumas: nuodingas
Niekada nevartokite laukinių grybų vien pagal šios svetainės informaciją be patikimo identifikavimo.
Pilkoji tauriabudė (Clitocybe nebularis)
Abu grybai yra stambūs, šviesūs, lakšteliniai, auga rudenį lapuočių ar mišriuose miškuose ir turi panašų bendrą габаритą – nepatyrusiam rinkėjui stambioji gijabudė (Entoloma sinuatum) gali būti supainiota su rūkane (Clitocybe nebularis).
Stambiosios gijabudės sporų milteliai yra rausvi, o subrendę lakšteliai įgauna rausvą atspalvį – rūkanės sporų milteliai balti, o lakštelės išlieka šviesiai kreminės. Stambiosios gijabudės lakštelės banguotai priaugusios prie koto, o rūkanės – giliai koteliu nusileidžiančios.
Nė vienas paviršinis požymis (dydis, bendra spalva, augimo vieta) negarantuoja saugaus atpažinimo. Prieš renkantis stambų, šviesų lakštelinį grybą, būtina patikrinti sporų miltelių spalvą ir lakštelių priaugimo prie koto pobūdį; kilus menkiausiai abejonei, grybo nevalgykite ir kreipkitės į patyrusį mikologą.
Radote šį grybą? Praneškite radinį
Nežinote, koks tai grybas? Atpažinkite pagal požymius →