Grybas.eu

Pilkoji tauriabudė

Clitocybe nebularis

Pilkosios tauriabudės vaisiakūnis su piltuvo formos kepurėle.

Holger Krisp CC BY 3.0 Wikimedia Commons

Pilkoji tauriabudė (Clitocybe nebularis) – stambus, pilkas, piltuvo formos grybas, dažnai auga gausiais būreliais ar žiedais spygliuočių ir lapuočių miškuose rudenį.

  • Dažnas Lietuvoje
  • Sezonas: rugpjūtis-gruodis
  • Saprotrofinis

Kaip atpažinti

Pilkąją tauriabudę atpažinti padeda didelė, iki 20–25 cm skersmens, pilka, „debesuota“ kepurėlė su banguotu, į vidų užsiriečiančiu kraštu, kuri sensdama tampa piltuvo formos. Lakštelės kreminės, tankios, prisiaugusios prie stambaus, prie pagrindo sustorėjusio koto. Grybas dažnai auga tankiais būreliais ar net dideliais žiedais.

Apatinis paviršius
lakšteliai
Kepurėlės skersmuo
6–25 cm
Koto aukštis
5–10 cm
Sporų atspaudo spalva
kreminė

Nuotraukos

Artimas pilkosios tauriabudės lakštelių planas.

Rosser1954 (Roger Griffith) Public Domain Wikimedia Commons

Pilkosios tauriabudės vaisiakūniai tarp nukritusių lapų.

Dominicus Johannes Bergsma CC BY-SA 4.0 Wikimedia Commons

Išsami morfologija (plėsti)

Kepurėlė

  • Forma: iškila, senstant piltuvo formos
  • Spalva: pilka
  • Paviršius: matinis

Himenoforas

Kotas

  • Forma: bulviškai sustorėjęs pagrindas
  • Spalva: kreminė
  • Paviršius: lygus

Trama

  • Spalva: kreminė
  • Pjaunant: nekinta

Kvapas

vaisių

Skiriamieji požymiai

  • auga taisyklingais žiedais ar lankais ("raganų ratilais")

Buveinė ir ekologija

Pilkoji tauriabudė yra saprotrofinis grybas, augantis spygliuočių ir lapuočių miškų paklotėje, dažnai formuoja didelius būrelius ar žiedus.

Sezoniškumas Lietuvoje

Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Grd
                       

Rodomas įprastas rūšies sezoniškumas Lietuvoje, o ne dabartinės grybavimo sąlygos.

Lietuvoje

Paplitimas
aptinkamas
Retumas
dažnas
Apsaugos statusas
nesaugomas

Sauga ir valgomumas

Toksiškumas: lengvai toksiškas

2018 m. paskelbtas retrospektyvinis Šveicarijos universitetinės skubios pagalbos skyriaus tyrimas dokumentavo realius apsinuodijimo šiuo grybu atvejus – pykinimą, viduriavimą, galvos skausmą ir burnos džiūvimą, pasireiškiančius nuo pusės valandos iki daugiau nei 12 valandų po suvartojimo. Kai kuriais atvejais grybas buvo valgytas žalias arba nepakankamai apdorotas.

Šiuolaikinis toksikologinis vertinimas šį grybą laiko problemišku: jis anksčiau laikytas valgomu, tačiau šiandien vis dažniau vertinamas atsargiau – pvz., Vokietijoje laikomas nevalgomu, o Šveicarijoje leidžiamas vartoti tik gerai išvirus. Kadangi tinkamo paruošimo standartas nėra vieningas, atsargus vertinimas yra pagrįstesnis nei paprasčiausias priskyrimas prie valgomų grybų.

Valgomumas: sąlyginai valgomas

Niekada nevartokite laukinių grybų vien pagal šios svetainės informaciją be patikimo identifikavimo.

Su kuo galima supainioti?

Radote šį grybą? Praneškite radinį

Nežinote, koks tai grybas? Atpažinkite pagal požymius →

Atraskite daugiau

Šaltiniai