Šiame sąraše – grybai, kurie pagal dabartinius duomenis laikomi valgomais Lietuvoje. Kai kuriems iš jų reikalingas tinkamas paruošimas (pvz., kruopštus virimas), todėl prie kiekvieno grybo nurodyta tiksli valgomumo kategorija – nesitenkinkite vien buvimu šiame sąraše.
Boletus edulis
Tikrinis baravykas (Boletus edulis) – Lietuvoje dažnas baravykinių šeimos grybas, augantis šalia spygliuočių ir lapuočių medžių.
Cantharellus cibarius
Valgomoji voveraitė (Cantharellus cibarius) – ryškiai geltonos spalvos grybas, kurio kepurėlė piltuvo formos, banguotu kraštu, o po ja vietoj tikrų lakštelių auga storos, šakotos, giliai koteliu nusileidžiančios raukšlės.
Macrolepiota procera
Skėtinė žvynabudė – vienas didžiausių lamelinių grybų, augančių Lietuvoje, lengvai atpažįstamas iš didelės, žvynuotos skėčio formos kepurėlės ir aukšto, gyvatės odą primenančio rašto kotelio.
Leccinum scabrum
Lepšė (Leccinum scabrum) – rudos kepurėlės grybas, kurio baltą kotą dengia tamsūs žvyneliai. Auga tik šalia beržų ir yra vienas dažniausiai Lietuvos miškuose randamų vamzdelinių grybų.
Armillaria mellea
Paprastasis kelmutis (Armillaria mellea) – medaus geltonumo kepurėlės grybas, augantis tankiomis kekėmis ant medžių kelmų, šaknų ar tiesiai prie gyvų medžių kamienų. Tai parazitinis grybas, kenkiantis medžiams, tačiau plačiai renkamas kaip valgomas grybas, jei tinkamai paruoštas.
Boletus pinophilus
Pušyninis baravykas (Boletus pinophilus) – artimas tikrinio baravyko giminaitis, augantis išskirtinai po pušimis. Nuo tikrinio baravyko skiriasi tamsesne, rausvai ar purpuriškai ruda kepurėle ir per vidurį sustorėjusiu kotu.
Calvatia gigantea
Didysis kukurdvelkis (Calvatia gigantea) – vienas didžiausių Lietuvoje aptinkamų grybų: apvalus, baltas vaisiakūnis, kartais siekiantis kelis dešimtis centimetrų skersmens. Jaunas vidus vientisai baltas ir valgomas, tačiau bręsdamas pageltonuoja ir tampa netinkamas maistui.
Cortinarius caperatus
Raukšlėtasis nuosėdis (Cortinarius caperatus) – ochra ar geltonos spalvos lamelinis grybas, kurio kepurėlė subrendus dažnai būna vešliai suraukšlėjusi. Ant koto vidurinėje dalyje išlieka aiškus žiedas.
Gyroporus cyanescens
Melsvėjantysis šilbaravykis (Gyroporus cyanescens) – gelsvas vamzdelinis grybas, kurio balta trama pjaunant ar spaudžiant akimirksniu tampa ryškiai mėlyna. Sensdamas kotas tampa tuščiaviduris.
Hydnum repandum
Dyglutis (Hydnum repandum) – gelsvai baltas, netaisyklingos formos grybas, kurio kepurėlės apačioje vietoj lakštelių ar vamzdelių auga smulkūs dygliai.
Imleria badia
Rudakepuris šilgrybis (Imleria badia) – vamzdelinis grybas kaštonine ar rusvai ruda kepurėle, kurio balta trama pjaunant ar spaudžiant šiek tiek pamėlynuoja.
Inonotus obliquus
Įžulnusis skylenis (Inonotus obliquus), dažnai vadinamas kukmedžio dagiu ar čaga, yra ant beržų augantis grybas. Tai, kas paprastai matoma ir renkama, yra ne tikras vaisiakūnis, o kietas, juodas, suskilinėjęs, mediena parazituojančio grybo darinys (steriliojo konko).
Kuehneromyces mutabilis
Kislioji kelmiukė (Kuehneromyces mutabilis) – dvispalve, drėgmę priklausomai keičiančia kepurėle pasižymintis grybas, tankiomis kekėmis augantis ant lapuočių, ypač beržų, kelmų ir rąstų. Pati savaime tai malonaus skonio valgomas grybas, tačiau ji itin panaši į mirtinai nuodingą grybą, todėl saugiai atpažinti ją gali tik labai patyręs grybautojas.
Lactarius deliciosus
Pušyninė rudmėsė (Lactarius deliciosus) – oranžinis piengrybis, augantis po pušimis. Pažeidus lakštelius ar tramą, išteka oranžinės sultys, kurios ore pažaliuoja.
Leccinum aurantiacum
Tikrasis raudonviršis (Leccinum aurantiacum) – vamzdelinis grybas oranžine ar rausvai rudos kepurėle, kurio balta trama pjaunant pajuoduoja. Kotas padengtas tamsiais žvyneliais.
Lycoperdon perlatum
Karpotasis pumpotaukšlis (Lycoperdon perlatum) – paplitęs kriaušės formos pumpotaukšlis, jaunas baltas ir padengtas smulkiomis, į perliukus panašiomis karputėmis. Tai saprotrofinis grybas, dažnai augantis dideliais būriais miškuose, pievose ir parkuose.
Phallus impudicus
Paprastoji poniabudė (Phallus impudicus) – vienas keisčiausių Lietuvos grybų: iš pradžių atrodo kaip baltas, žemėje pusiau paslėptas "kiaušinis", iš kurio per kelias valandas išsivysto status, stiprų, gaišeną primenantį kvapą skleidžiantis vaisiakūnis.
Russula delica
Ūmėdė garduolė (Russula delica) – balta, dažnai purvinai atrodanti, trapaus minkštimo grybas, kurio piltuvo formos kepurėlė dažnai būna aplipusi dirvos ar spyglių likučiais. Skirtingai nei piengrybiai, pažeistos lamelės sulčių neišskiria.
Suillus luteus
Tikrasis kazlėkas (Suillus luteus) – vamzdelinis grybas, augantis tik po pušimis. Jauno grybo kepurėlė drėgnu oru būna gerokai gleivėta, o kotą juosia baltas, vėliau tamsėjantis žiedas.
Agaricus campestris
Valgomasis pievagrybis (Agaricus campestris) – vienas labiausiai pažįstamų laukinių grybų, artimas kultivuojamo pievagrybio giminaitis. Auga pievose, ganyklose ir parkų vejose, o jo lakštelės su amžiumi ryškiai keičia spalvą – nuo rausvos iki tamsiai rudos ar beveik juodos.
Amanita rubescens
Rausvoji musmirė (Amanita rubescens) – lamelinis grybas rausvai rudos kepurėlės su smulkiomis pilkšvomis karputėmis paviršiumi. Šios rūšies pažinimo požymis – balta trama, kuri pjaunant, laužant ar net paspaudus pamažu paraudonuoja.
Auricularia auricula-judae
Paprastasis ausiagrybis (Auricularia auricula-judae) – drebučiuotas, ausies formos grybas, augantis ant lapuočių, ypač šeivamedžių, medienos. Vaisiakūnis rausvai rudas, minkštas ir tampriai guminis drėgnu oru, o išdžiūvęs susitraukia ir sukietėja.
Coprinus comatus
Gauruotasis mėšlagrybis (Coprinus comatus) – lengvai atpažįstamas grybas, kurio balta, žvynuota, iš pradžių cilindro ar kiaušinio formos kepurėlė vėliau išsiskleidžia į varpo formą. Sunokusios kepurėlės kraštas savaime suyra ir suskystėja į juodą, sporų kupiną skystį – šis reiškinys grybui suteikė ir lietuvišką, ir lotynišką pavadinimą.
Craterellus tubaeformis
Rudoji voveraitė (Craterellus tubaeformis) – vėlyvą rudenį derančių voveraičių giminaitė, kurios pilkšvai ruda, piltuvo pavidalo kepurėlė ir geltonas kotas viduje sudaro vieną tuščiavidurę ertmę. Nuo tikrosios voveraitės ji skiriasi plonesniu, trapesniu vaisiakūniu ir bukomis, šakotomis, giliai koteliu nusileidžiančiomis raukšlelėmis, o ne tikrais lakšteliais.
Flammulina velutipes
Juodkotė ugniabudė (Flammulina velutipes) – vienas nedaugelio grybų, kurio vaisiakūniai atlaiko šalną ir auga net žiemą. Oranžinė, gelsvai ruda kepurėlė laikosi ant aksomiško koto, kuris prie pagrindo pajuoduoja – šis požymis suteikė grybui ir lotynišką, ir lietuvišką pavadinimą.
Lactarius torminosus
Piengrybis paberžis (Lactarius torminosus) – vidutinio dydžio piengrybis, mikorizę sudarantis su beržais. Rausvai gelsva kepurėlė jauno grybo gauruota, į vidų užriestu kraštu. Pažeidus lakštelius ar tramą, išteka baltos, aitraus skonio sultys, kurios ore spalvos nekeičia.
Lepista nuda
Violetinė stirnabudė (Lepista nuda) – viena vėlyviausiai rudenį derančių valgomų grybų, iškart išsiskirianti neįprasta violetine kepurėlės, lakštelių ir koto spalva. Sensdama kepurėlė pablunka iki rusvos, tačiau lakštelės ir kotas violetinį atspalvį išlaiko ilgai.
Marasmius oreades
Lauminis mažūnis (Marasmius oreades) – nedidelis, tačiau itin gerai pažįstamas pievų ir vejų grybas, garsėjantis savo augimo būdu: vaisiakūniai dėsningai išsidėsto taisyklingais žiedais ar lankais, liaudyje vadinamais raganų ratilais. Kepurėlė šviesiai ruda ar kreminė, kotelis liauna, tačiau tvirtas ir lankstus.
Morchella esculenta
Valgomasis briedžiukas (Morchella esculenta) – vienas pirmųjų pavasario grybų, dygstantis dar anksti, kai dauguma kitų rūšių tik ruošiasi vegetacijai. Jo korio pavidalo, gausiai duobėta kepurėlė sklandžiai, be jokios ribos pereina į kotą, o visas vaisiakūnis viduje sudaro vieną tolydžią, pertvaromis nepertrauktą ertmę.
Neoboletus luridiformis
Dėmėtasis baravykas (Neoboletus luridiformis) – stambus, mėsingas vamzdelinis grybas rusva ar kaštonine, aksomiška kepurėle. Kotas geltonas, ištisai padengtas smulkiais raudonais taškeliais, be tinklelio rašto. Geltona trama pjaunant ar spaudžiant akimirksniu pamėlynuoja.
Pleurotus ostreatus
Gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus) – ant lapuočių medžių kamienų ir džiūstančių ar žuvusių šakų būriais auganti kreivabudė, kurios kriauklės ar vėduoklės formos kepurėlė pritvirtinta trumpu, šoniniu koteliu arba jo visai neturi. Vaisiakūniai dažnai auga tankiomis, dachų čerpes primenančiomis kekėmis.
Sarcodon imbricatus
Čerpėtasis žvynadyglis (Sarcodon imbricatus) – stambus, mikorizinis grybas, kurio kepurėlę dengia dideli, tamsūs, čerpes primenantys žvyneliai, o apačioje vietoj lakštelių ar vamzdelių auga smulkūs dygliai.
Craterellus cornucopioides
Paprastasis trimitėlis (Craterellus cornucopioides) – neįprastos, tamsios, iš pirmo žvilgsnio nepastebimos išvaizdos, tačiau vertinamas valgomasis grybas. Vaisiakūnis piltuvo formos, pilkšvai rudas iki juodo, be atskiro kotelio.
Chlorophyllum rhacodes
Šiurkščioji žvynabudė (Chlorophyllum rhacodes) – didelis, žvynuota kepurėle pasižymintis lakštinis grybas, giminingas jau žinomam didžiajam skėtenui. Pjaunant ar pažeidžiant trama ir lakšteliai paraudonuoja.
Russula cyanoxantha
Melsvažalė ūmėdė (Russula cyanoxantha) – viena populiariausių ir lengviausiai atpažįstamų valgomų ūmėdžių, kurios lakštelės, kitaip nei daugelio giminaičių, yra lanksčios, o ne trapios.
Boletus reticulatus
Vasarinis baravykas (Boletus reticulatus) – ankstyvą vasarą vaisiakūnius formuojantis baravykų giminaitis, savo skoniu ir tekstūra beveik neatskiriamas nuo įprasto baravyko.
Amanita vaginata
Bevainikė musmirė (Amanita vaginata) – pilkos spalvos musmirė be žiedo ant koto, tačiau su didele, maišo pavidalo makštimi prie pagrindo. Kepurėlė jauna varpelio formos, vėliau paplokštėja, kraštas silpnai grioveliuotas.
Clitocybe nebularis
Pilkoji tauriabudė (Clitocybe nebularis) – stambus, pilkas, piltuvo formos grybas, dažnai auga gausiais būreliais ar žiedais spygliuočių ir lapuočių miškuose rudenį.
Lactarius rufus
Rudasis piengrybis (Lactarius rufus) – dažnas, tamsiai rudos spalvos pušynų grybas, kurio baltas pienas iš pradžių atrodo švelnaus skonio, tačiau po kelių sekundžių pajuntamas ryškus aitrumas.
Polyporus squamosus
Žvynuotoji skyltbudė (Polyporus squamosus) – didelė, iki 60 cm skersmens, lapuočių medžiuose auganti kempinė, kurios blyškią gelsvai rusvą kepurėlę dengia dideli, plokšti rudi žvynai.
Hericium coralloides
Korališkasis trapiadyglis (Hericium coralloides) – retas, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas grybas, kurio baltas, gausiai šakotas, koralą primenantis vaisiakūnis ant šakelių turi kabančius dyglius vietoj lakštelių ar porų.
Lyophyllum decastes
Rudeninė kupstabudė (Lyophyllum decastes) – ant sutrikdytos dirvos ar pievų pakraščiuose tankiomis kekėmis augantis grybas, kurio keli vaisiakūniai bendru pagrindu susilieja į vieną kuokštą.
Volvopluteus gloiocephalus
Pilkoji apvalkbudė (Volvopluteus gloiocephalus) – didelis, baltas ar pilkšvas pievų grybas su ryškia makštimi prie koto pagrindo; jaunas gali būti supainiotas su mirtinai nuodingomis musmirėmis, todėl reikalauja itin atidaus atpažinimo.
Hygrophorus hypothejus
Šalninė guotė (Hygrophorus hypothejus) – vėlai rudenį, dažnai jau po pirmųjų šalnų, pušynuose auganti gleivėta kepurėle pasižyminti guotė.
Agrocybe praecox
Ankstyvoji dirvabudė (Agrocybe praecox) – vienas anksčiausiai pavasarį pasirodančių grybų, dažnai aptinkamas parkuose, soduose ir ant medienos skiedrų.
Calocybe gambosa
Pavasarinė balteklė (Calocybe gambosa) – vienas pirmųjų pavasario valgomųjų grybų, dažnai vadinamas „Šv. Jurgio grybu“. Auga pievose ir miško pakraščiuose, dažnai taisyklingais žiedais ar lankais.
Laetiporus sulphureus
Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus) – ryškiai geltonai oranžinė, dideliais briaunotais gniutulais ant lapuočių medžių kamienų auganti kempinė, jauna laikoma vertingu valgomu grybu.
Russula vesca
Tikroji ūmėdė (Russula vesca) – viena vertingiausių valgomųjų ūmėdžių, kurios kepurėlės oda būdingai atsilupa nuo krašto, atidengdama šviesų minkštimą.
Lactarius deterrimus
Eglyninė rudmėsė (Lactarius deterrimus) – su eglėmis mikorizę sudaranti, oranžinę spalvą sultis skiriant tamsėjančią rudmesė, artima paprastosios pušyninės rudmėsės (Lactarius deliciosus) giminaitė.
Suillus grevillei
Grakštusis kazlėkas (Suillus grevillei) – ryškiai geltonas baravykinis grybas, augantis tik su maumedžiais ir dažnai turintis laikiną žiedą ant koto.
Chalciporus piperatus
Kartusis pipirbaravykis (Chalciporus piperatus) – nedidelis, oranžinių porų baravykinis grybas, pasižymintis aitriai pipirinio skonio minkštimu; dažnai auga šalia musmirių.
Coprinellus micaceus
Kelminis mėšlagrybukas (Coprinellus micaceus) – nedidelis, ochros spalvos grybas, tankiomis kekėmis augantis ant lapuočių medžių kelmų ir šaknų liekanų. Jauną kepurėlę dengia smulkūs, žėručio žvyneliais žėrintys likučiai, kurie nuo lietaus nuplaunami.
Helvella crispa
Garbanotoji alvytė (Helvella crispa) – šviesus, balno formos rudeninis grybas, kurio banguota, netaisyklingai susukta kepurėlė sėdi ant balto, gilioms briaunoms išraižyto koto. Vienas lengviausiai iš kitų grybų išsiskiriančių rudens laikotarpio grybų Lietuvos miškuose.
Lentinus tigrinus
Tigrinė pjūklalakštė (Lentinus tigrinus) – savitas, ant drėgnos, dažnai iš dalies vandenyje esančios gluosnių ar tuopų medienos augantis grybas, kurio kepurėlę dengia tigro kailį primenantys tamsūs žvyneliai, o lakštelių kraštas dantytas tarsi pjautas pjūklu.