Coprinellus micaceus (Bull.) Vilgalys, Hopple & Jacq.Johnson
Holger Krisp CC BY 3.0 Wikimedia Commons
Kelminis mėšlagrybukas (Coprinellus micaceus) – nedidelis, ochros spalvos grybas, tankiomis kekėmis augantis ant lapuočių medžių kelmų ir šaknų liekanų. Jauną kepurėlę dengia smulkūs, žėručio žvyneliais žėrintys likučiai, kurie nuo lietaus nuplaunami.
Kelminį mėšlagrybuką lengviausia atpažinti iš tankios grupės, augančios ant medienos, ir smulkių, žėrinčių, žėručio žvyneliams panašių dalelių ant jaunos, ochros spalvos, kiaušinio ar varpo formos kepurėlės. Lakštelės iš pradžių baltos, vėliau tampa rudos, o galiausiai – juodos ir savaime suyra į juodą skystį, kaip ir kitiems mėšlagrybiams būdinga.
Krzysztof Golik CC BY-SA 4.0 Wikimedia Commons
Achim Lammerts (Syntaxys) CC BY-SA 4.0 Wikimedia Commons
švelnus
Kelminis mėšlagrybukas auga saprotrofiškai, tankiomis kekėmis ant lapuočių medžių kelmų, negyvų šaknų ir kitos puvenų medienos, dažnai parkuose ir soduose.
| Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Grd |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Rodomas įprastas rūšies sezoniškumas Lietuvoje, o ne dabartinės grybavimo sąlygos.
Toksiškumas: kliniškai reikšmingas toksiškumas nenustatytas
Kelminis mėšlagrybukas, skirtingai nei jo giminaitis rašalinis mėšlagrybis (Coprinopsis atramentaria), neturi koprino junginio, todėl jo valgymas kartu su alkoholiu nesukelia disulfiramo (antabuso) tipo reakcijos.
Kaip ir kiti mėšlagrybiai, šis grybas turi būti paruoštas neilgai trukus po surinkimo, kol kepurėlė dar nepradėjusi savaime suirti į juodą skystį. Renkant iš teršalų paveiktų vietų reikėtų atsargumo, nes giminingi mėšlagrybiai gali kaupti sunkiuosius metalus iš dirvožemio.
Valgomumas: sąlyginai valgomas
Kulinarinė kokybė: prasta
Niekada nevartokite laukinių grybų vien pagal šios svetainės informaciją be patikimo identifikavimo.
Radote šį grybą? Praneškite radinį
Nežinote, koks tai grybas? Atpažinkite pagal požymius →