Calocybe gambosa (Fr.) Donk
Strobilomyces CC BY-SA 4.0 Wikimedia Commons
Pavasarinė balteklė (Calocybe gambosa) – vienas pirmųjų pavasario valgomųjų grybų, dažnai vadinamas „Šv. Jurgio grybu“. Auga pievose ir miško pakraščiuose, dažnai taisyklingais žiedais ar lankais.
Pavasarinę baltekle atpažinti padeda balta, senstant šiek tiek rusva kepurėlė, iš pradžių rutulio formos, vėliau iškila ir galiausiai beveik plokščia. Lakštelės baltos, siauros, labai tankios, banguotai priaugusios prie koto. Kotas storas, tvirtas, dažnai išlinkęs, prie pagrindo sustorėjęs, be žiedo. Nuo grybo sklinda būdingas miltingas kvapas.
Jose Angel Urquia Goitia CC BY-SA 4.0 Wikimedia Commons
Ruesterstaude CC BY-SA 3.0 Wikimedia Commons
miltingas
Auga pievose, ganyklose, miško pakraščiuose ir pakelėse, dažnai netoli lapuočių medžių ar gyvatvorių, dažniausiai taisyklingais žiedais ar lankais; vaisiakūnius formuoja pavasarį, dažniausiai gegužės mėnesį, retai iki birželio.
| Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Grd |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Rodomas įprastas rūšies sezoniškumas Lietuvoje, o ne dabartinės grybavimo sąlygos.
Valgomumas: valgomas
Kulinarinė kokybė: gera
Niekada nevartokite laukinių grybų vien pagal šios svetainės informaciją be patikimo identifikavimo.
Patujaro plaušabudė (Inosperma erubescens)
Abu grybai auga tuo pačiu, ankstyvu pavasario metu, panašiose buveinėse – pievose ir lapuočių miškų pakraščiuose – ir abu turi baltą ar balkšvą, apvalią kepurėlę, todėl valgomoji pavasarinė balteklė (Calocybe gambosa) gali būti supainiota su mirtinai nuodinga patujaro plaušabude (Inosperma erubescens, sin. Inocybe erubescens/patouillardii).
Patujaro plaušabudės lakštelės yra rausvai rudos ir, kaip ir kepurėlė bei kotas, paspaudus ar sensdamos paraudonuoja – pavasarinės balteklės lakštelės visada išlieka baltos ir niekada nekeičia spalvos paspaudus. Pavasarinės balteklės kvapas ir skonis būdingai miltingi, o patujaro plaušabudė jauna beveik bekvapė.
Renkant baltus, apvalios kepurėlės pavasario grybus pievose ar miško pakraštyje, būtina patikrinti kiekvieną vaisiakūnį atskirai – ar lakštelės neįgauna rausvo atspalvio ir ar paspaudus grybas nepradeda raudonuoti. Kilus menkiausiai abejonei, grybo nevalgykite ir kreipkitės į patyrusį mikologą.
Radote šį grybą? Praneškite radinį
Nežinote, koks tai grybas? Atpažinkite pagal požymius →