Grybas.eu

Šėtoninis baravykas

Rubroboletus satanas

Šėtoninio baravyko vaisiakūnis su blyškiai pilka kepurėle.

Murselin Guney (Beyrek), via Mushroom Observer CC BY-SA 3.0 Wikimedia Commons

Šėtoninis baravykas (Rubroboletus satanas) – stambus, masyvus vamzdelinis grybas, išsiskiriantis blyškiai pilka ar balkšva kepurėle, ryškiai raudonomis poromis ir stora, gumbiška kotu, padengtu raudonu tinkleliu. Trama pjaunant ar spaudžiant pamėlynuoja.

  • Dažnumas Lietuvoje: nežinoma
  • Sezonas: liepa-spalis
  • Mikorizinis

Kaip atpažinti

Šį grybą lengviausia atskirti nuo įprastų rudakepurių baravykų iš blyškios, pilkšvos ar balkšvos, aksomiškos kepurėlės ir ryškiai raudonų porų. Storas, žemyn stambėjantis kotas ištisai padengtas raudonu tinkleliniu raštu, o balta trama pjaunant ar spaudžiant pamažu pamėlynuoja.

Apatinis paviršius
vamzdeliai (poros)
Kepurėlės skersmuo
6–30 cm
Koto aukštis
5–15 cm
Sporų atspaudo spalva
alyvuogių ruda

Nuotraukos

Išsami morfologija (plėsti)

Kepurėlė

  • Forma: pusrutulio formos, iškila
  • Spalva: balkšva, pilka, alyvinė
  • Paviršius: švelniai aksominis, lygus, drėgną orą kiek lipnus

Himenoforas

  • Vamzdelių spalva: geltona, oranžinė, raudona

Kotas

  • Forma: bulviškai sustorėjęs pagrindas
  • Spalva: geltona, oranžinė, raudona, purpurinė
  • Paviršius: tinkleliuotas
  • Storis: 4–12 cm

Trama

  • Spalva: balkšva
  • Pjaunant: pamėlynuoja

Kvapas

švelnus

Skiriamieji požymiai

  • blyški kepurėlė su raudonomis poromis
  • tinklelio raštas ant koto
  • trama pjaunant pamėlynuoja
  • su amžiumi atsirandantis nemalonus kvapas

Buveinė ir ekologija

Šėtoninis baravykas mikorizę sudaro su lapuočiais, ypač ąžuolais ir bukais, mišriuose bei lapuočių miškuose, mėgsta kalkingą dirvožemį. Lietuvoje jis yra labai retas – žinomas tik iš kelių radaviečių (Vilniaus apylinkėse, Jurbarko, Joniškio ir Rokiškio rajonuose).

Sezoniškumas Lietuvoje

Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Grd
                       

Rodomas įprastas rūšies sezoniškumas Lietuvoje, o ne dabartinės grybavimo sąlygos.

Lietuvoje

Paplitimas
aptinkamas
Retumas
nežinoma
Apsaugos statusas
neįvertinta

Sauga ir valgomumas

Toksiškumas: vidutiniškai toksiškas

Suvalgius šį grybą žalią ar nepakankamai apdorotą, dažniausiai per kelias valandas pasireiškia stiprus virškinimo trakto sutrikimas: pykinimas, pilvo skausmai, gausus vėmimas ir viduriavimas, kartais su krauju; simptomai gali trukti iki kelių valandų. Dauguma aprašytų atvejų pasibaigia visišku pasveikimu be ilgalaikių pasekmių, o patikimai dokumentuotų mirties atvejų literatūroje nerasta – vienintelė aptikta nuoroda apie mirtį yra neaiški, nes neaišku, ar nukentėjusysis prieš tai jau nebuvo susirgęs kita liga.

Terminis apdorojimas apsinuodijimo rizikos patikimai nepašalina, o istoriniai pavieniai pranešimai apie grybo vartojimą po ilgo virimo tam tikruose regionuose nelaikytini saugaus vartojimo įrodymu.

Valgomumas: nuodingas

Niekada nevartokite laukinių grybų vien pagal šios svetainės informaciją be patikimo identifikavimo.

Radote šį grybą? Praneškite radinį

Nežinote, koks tai grybas? Atpažinkite pagal požymius →

Atraskite daugiau

Šaltiniai