Clitocybe rivulosa (Pers.) P.Kumm.
Strobilomyces CC BY-SA 3.0 Wikimedia Commons
Nuodingoji tauriabudė (Clitocybe rivulosa) – nuodingas, nedidelis, baltas grybas, dažnai augantis pievose taisyklingais žiedais ar lankais kartu su valgomaisiais grybais.
Nuodingąją tauriabudę atpažinti padeda nedidelė, iki 6 cm skersmens, balta, su amžiumi kiek pageltusi kepurėlė, kurios paviršius sausas ir miltuotas. Lakštelės tankios, priaugusios prie koto, iš pradžių baltos, senstant įgaunančios pilkšvai rausvą atspalvį. Kotas trumpas, taip pat miltuotas, prie pagrindo pūkuotas, be žiedo.
Jerzy Opioła CC BY-SA 4.0 Wikimedia Commons
Аимаина хикари CC0 Wikimedia Commons
švelnus
Auga pievose, ganyklose, pakelėse, parkuose ir net rugienose, dažnai taisyklingais žiedais ar lankais, kartu su kitais pievų grybais.
| Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Grd |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Rodomas įprastas rūšies sezoniškumas Lietuvoje, o ne dabartinės grybavimo sąlygos.
Toksiškumas: stipriai toksiškas
Nuodingojoje tauriabudėje yra muskarino, kuris jau per 15–30 min. nuo suvalgymo sukelia gausų seilėtekį, prakaitavimą ir ašarojimą. Sunkesniais atvejais pasireiškia pilvo skausmai, pykinimas, viduriavimas, neryškus matymas ir pasunkėjęs kvėpavimas.
Dauguma atvejų pasveiksta per kelias valandas gavus tinkamą gydymą (atropiną), tačiau retais atvejais, ypač silpnos širdies veiklos žmonėms, kvėpavimo sutrikimai gali baigtis mirtimi. Grybas dažnai auga tuose pačiuose taisyklinguose žieduose kaip ir valgomieji pievų grybai, todėl kiekvieną vaisiakūnį būtina identifikuoti atskirai. Įtarus apsinuodijimą, būtina kreiptis į greitosios medicinos pagalbos tarnybą ar apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą.
Valgomumas: nuodingas
Niekada nevartokite laukinių grybų vien pagal šios svetainės informaciją be patikimo identifikavimo.
Lauminis mažūnis (Marasmius oreades)
Nuodingoji tauriabudė dažnai auga tuose pačiuose taisyklinguose pievų žieduose („raganų ratiluose“) kaip ir valgomasis pievinis skambalėlis (Marasmius oreades), o abu grybai yra panašaus dydžio ir šviesios spalvos, todėl renkant grybus žiede juos lengva sumaišyti.
Pievinio skambalėlio kepurėlė yra lygi, o ne miltuota, jo kotas plaušuotas bet neturi baltos miltelinės dangos, o pats grybas džiūvęs vėl atgyja sudrėkinus. Nuodingosios tauriabudės kepurėlė ir kotas yra padengti sausu, baltu miltuotu apnašu, o senstant lakštelės įgauna pilkšvai rausvą atspalvį.
Renkant pievoje žiedu augančius smulkius, šviesius grybus, būtina atskirai patikrinti kiekvieną vaisiakūnį – ar jo kepurėlė ir kotas nėra padengti miltuota danga. Kilus menkiausiai abejonei dėl grybo tapatybės, jo nevalgykite ir kreipkitės į patyrusį mikologą.
Radote šį grybą? Praneškite radinį
Nežinote, koks tai grybas? Atpažinkite pagal požymius →