Hypholoma fasciculare (Huds.) P.Kumm.
Kreuzschnabel CC BY-SA 3.0 Wikimedia Commons
Puokštinė kelmabudė (Hypholoma fasciculare) – labai dažnas, tankiais kekėmis ant pūvančios medienos augantis lakštelinis grybas. Sieros geltonumo kepurėlė ir lakštelės, kurios senstant patamsėja iki juodos spalvos, o skonis labai kartus.
Puokštinę kelmabudę atpažinti padeda tankios, glaudžiai suaugusios grybų kekės ant kelmų ir pūvančios medienos. Kepurėlė 2–7 cm skersmens, sieros geltonumo, viduryje rusvesnė. Lakštelės tankios, prisiaugusios prie koto, iš pradžių sieros geltonumo, vėliau alyvuogiškai žalsvos, senstant pajuoduoja. Kotas 5–12 cm aukščio, panašios į kepurėlę spalvos, prie pagrindo rusvesnis. Paragavus juntamas ryškiai kartus skonis.
Krzysztof Golik CC BY-SA 4.0 Wikimedia Commons
Quartl CC BY-SA 3.0 Wikimedia Commons
švelnus
Puokštinė kelmabudė auga tankiomis kekėmis ant lapuočių ir spygliuočių medžių kelmų, nuvirtusių kamienų bei kitos pūvančios medienos, dažnai toli nuo matomo medžio kamieno per išplitusią šaknų sistemą.
| Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Grd |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Rodomas įprastas rūšies sezoniškumas Lietuvoje, o ne dabartinės grybavimo sąlygos.
Toksiškumas: stipriai toksiškas
Puokštinėje kelmabudėje esantys fasciculoliai E ir F slopina kalmoduliną – ląstelėse svarbų reguliacinį baltymą. Apsinuodijimo simptomai – pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas – dažniausiai atsiranda praėjus 5–10 val. nuo suvalgymo; kai kuriais atvejais aprašyti ir laikini regėjimo sutrikimai bei raumenų silpnumas.
Simptomai paprastai išnyksta per kelias dienas, tačiau sunkesniais atvejais gali prireikti gydymo ligoninėje, o mirties atvejai, nors ir reti, aprašyti. Kadangi puokštinė kelmabudė dažnai auga šalia valgomų ant kelmų augančių grybų, prieš renkant bet kokį kekėmis ant medienos augantį grybą būtina atidžiai patikrinti kiekvieną požymį atskirai.
Valgomumas: nuodingas
Niekada nevartokite laukinių grybų vien pagal šios svetainės informaciją be patikimo identifikavimo.
paprastasis kelmutis (Armillaria mellea)
Abu grybai auga tankiomis kekėmis ant kelmų ir pūvančios medienos, o geltonesni paprastojo kelmučio (Armillaria mellea) pavyzdžiai kartais gali priminti puokštinę kelmabudę.
Paprastasis kelmutis turi aiškiai matomą žiedą ant koto ir baltus sporų miltelius, o jo trama neturi kartaus skonio. Puokštinė kelmabudė žiedo neturi, jos lakštelės senstant tampa alyvuogiškai žalios ar juodos, o skonis būdingai labai kartus.
Renkant grybus, augančius kekėmis ant kelmų, būtina patikrinti kiekvieną vaisiakūnį atskirai – ar yra žiedas ant koto, kokia lakštelių spalva ir ar trama nėra karti. Kilus menkiausiai abejonei, grybo nevalgykite.
kislioji kelmiukė (Kuehneromyces mutabilis)
Abu grybai auga tankiomis kekėmis ant lapuočių medžių kelmų ir kamienų panašiu metų laiku, todėl nepatyręs rinkėjas gali supainioti valgomąjį kelmabudį pokelmį (Kuehneromyces mutabilis) su nuodinga puokštine kelmabude.
Kelmabudžio pokelmio kepurėlė yra dvispalvė (šlapia tamsesnė, džiūstant šviesėjanti nuo krašto), o kotas žemiau žiedo padengtas tamsiais, atsuktais žvyneliais. Puokštinės kelmabudės kepurėlė yra sieros geltonumo, be dvispalviškumo, o lakštelės senstant tampa alyvuogiškai žalios ar juodos ir yra ryškiai karčios.
Ant kelmų kekėmis augančius grybus rinkti reikia itin atsargiai – kiekvieną vaisiakūnį būtina atskirai patikrinti pagal kepurėlės spalvos pobūdį, koto žvynelius ir skonį. Kilus menkiausiai abejonei, grybo nevalgykite ir kreipkitės į patyrusį mikologą.
Radote šį grybą? Praneškite radinį
Nežinote, koks tai grybas? Atpažinkite pagal požymius →