Lepiota brunneoincarnata Chodat & C.Martín
Strobilomyces CC BY-SA 4.0 Wikimedia Commons
Rudarausvė žvynabudėlė (Lepiota brunneoincarnata) – nedidelis, pievose, parkuose ir soduose augantis lakšelinis grybas. Rausvai ruda, žvynuota kepurėlė, baltos laisvos lakštelės, o pjaunant ar spaudžiant trama parausta.
Rudarausvę žvynabudėlę atpažinti padeda nedidelė, 2,5–6 cm skersmens kepurėlė, iš pradžių pusrutulio formos, vėliau iškila, padengta rusvai rausvais žvyneliais. Lakštelės baltos, tankios, laisvai priaugusios prie koto. Kotas plonas, viršuje lygus, apačioje padengtas tamsiai rudais žvyneliais žemiau plaušuoto žiedo. Pjaunant ar spaudžiant balta trama parausta.
Strobilomyces CC BY-SA 3.0 Wikimedia Commons
Murselin Guney (Beyrek), Mushroom Observer CC BY-SA 3.0 Wikimedia Commons
vaisių
Rudarausvė žvynabudėlė auga pievose, parkuose, soduose ir kitose žolėtose vietose, taip pat pasitaiko lapuočių ir mišriuose miškuose.
| Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Grd |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Rodomas įprastas rūšies sezoniškumas Lietuvoje, o ne dabartinės grybavimo sąlygos.
Toksiškumas: mirtinai pavojingas
Rudarausvėje žvynabudėlėje yra tų pačių amatoksinų, kurie sukelia mirtinus apsinuodijimus žalsvąja musmire – šie junginiai slopina RNR polimerazę II ir sutrikdo baltymų sintezę kepenų ląstelėse. Praėjus apie 10 valandų po suvalgymo prasideda pykinimas, vėmimas ir viduriavimas; po laikino pagerėjimo progresuoja sunkus kepenų pažeidimas.
Dėl nedidelio vaisiakūnio dydžio ir augimo pievose bei parkuose šis grybas gali būti lengvai supainiotas su valgomais žolėtų vietų grybais. Dokumentuoti mirtini apsinuodijimai, tarp jų – keli šeimyniniai atvejai, kuriuose mirė vaikai; vaikams mirtingumas yra ženkliai didesnis nei suaugusiesiems. Įtarus apsinuodijimą būtina nedelsiant kreiptis į greitosios medicinos pagalbos tarnybą ar apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą, net jei pirminiai simptomai laikinai atslūgsta.
Valgomumas: nuodingas
Niekada nevartokite laukinių grybų vien pagal šios svetainės informaciją be patikimo identifikavimo.
Lauminis mažūnis (Marasmius oreades)
Abu grybai auga panašiose žolėtose vietose – pievose, parkuose, soduose – ir yra panašaus nedidelio dydžio, todėl valgomasis pievinis kelmutis (Marasmius oreades) gali būti supainiotas su nuodinga rudarausve žvynabude.
Pievinio kelmučio kepurėlė lygi, be žvynelių, o kotas plonas, kietas, be žiedo. Rudarausvės žvynabudės kepurėlė padengta rusvai rausvais žvyneliais, o kotas apatinėje dalyje padengtas tamsiais žvyneliais žemiau plaušuoto žiedo, ir pjaunant ar spaudžiant trama parausta.
Bet kokį nedidelį, žolėtose vietose augantį lakštelinį grybą prieš renkant būtina atidžiai apžiūrėti – ar kepurėlė lygi, ar padengta žvyneliais, ir ar yra žiedas ant koto. Kilus menkiausiai abejonei dėl mažo žolėtose vietose augančio grybo tapatybės, jo nerinkite ir nevalgykite.
Radote šį grybą? Praneškite radinį
Nežinote, koks tai grybas? Atpažinkite pagal požymius →