Grybas.eu

Rudarausvė žvynabudėlė

Lepiota brunneoincarnata Chodat & C.Martín

Rudarausvės žvynabudėlės vaisiakūnis su žvynuota kepurėle.

Strobilomyces CC BY-SA 4.0 Wikimedia Commons

Rudarausvė žvynabudėlė (Lepiota brunneoincarnata) – nedidelis, pievose, parkuose ir soduose augantis lakšelinis grybas. Rausvai ruda, žvynuota kepurėlė, baltos laisvos lakštelės, o pjaunant ar spaudžiant trama parausta.

  • Dažnumas Lietuvoje: nežinoma
  • Sezonas: liepa-lapkritis
  • Saprotrofinis

Kaip atpažinti

Rudarausvę žvynabudėlę atpažinti padeda nedidelė, 2,5–6 cm skersmens kepurėlė, iš pradžių pusrutulio formos, vėliau iškila, padengta rusvai rausvais žvyneliais. Lakštelės baltos, tankios, laisvai priaugusios prie koto. Kotas plonas, viršuje lygus, apačioje padengtas tamsiai rudais žvyneliais žemiau plaušuoto žiedo. Pjaunant ar spaudžiant balta trama parausta.

Apatinis paviršius
lakšteliai
Kepurėlės skersmuo
2,5–6 cm
Koto aukštis
2–5 cm
Sporų atspaudo spalva
balta

Nuotraukos

Artimas rudarausvės žvynabudėlės kepurėlės planas.

Strobilomyces CC BY-SA 3.0 Wikimedia Commons

Rudarausvės žvynabudėlės vaisiakūniai žolėtoje augavietėje.

Murselin Guney (Beyrek), Mushroom Observer CC BY-SA 3.0 Wikimedia Commons

Išsami morfologija (plėsti)

Kepurėlė

  • Forma: pusrutulio formos, iškila
  • Spalva: rausvai ruda, rausva
  • Paviršius: žvynuotas

Himenoforas

Kotas

  • Spalva: rausva, ruda
  • Paviršius: žvynuotas

Trama

  • Spalva: balkšva
  • Pjaunant: paraudonuoja

Kvapas

vaisių

Skiriamieji požymiai

  • trama pjaunant paraudonuoja
  • kotas padengtas tamsiais žvyneliais

Buveinė ir ekologija

Rudarausvė žvynabudėlė auga pievose, parkuose, soduose ir kitose žolėtose vietose, taip pat pasitaiko lapuočių ir mišriuose miškuose.

Sezoniškumas Lietuvoje

Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Grd
                       

Rodomas įprastas rūšies sezoniškumas Lietuvoje, o ne dabartinės grybavimo sąlygos.

Lietuvoje

Paplitimas
neaiškus paplitimas
Retumas
nežinoma
Apsaugos statusas
nesaugomas

Sauga ir valgomumas

Toksiškumas: mirtinai pavojingas

Rudarausvėje žvynabudėlėje yra tų pačių amatoksinų, kurie sukelia mirtinus apsinuodijimus žalsvąja musmire – šie junginiai slopina RNR polimerazę II ir sutrikdo baltymų sintezę kepenų ląstelėse. Praėjus apie 10 valandų po suvalgymo prasideda pykinimas, vėmimas ir viduriavimas; po laikino pagerėjimo progresuoja sunkus kepenų pažeidimas.

Dėl nedidelio vaisiakūnio dydžio ir augimo pievose bei parkuose šis grybas gali būti lengvai supainiotas su valgomais žolėtų vietų grybais. Dokumentuoti mirtini apsinuodijimai, tarp jų – keli šeimyniniai atvejai, kuriuose mirė vaikai; vaikams mirtingumas yra ženkliai didesnis nei suaugusiesiems. Įtarus apsinuodijimą būtina nedelsiant kreiptis į greitosios medicinos pagalbos tarnybą ar apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą, net jei pirminiai simptomai laikinai atslūgsta.

Valgomumas: nuodingas

Niekada nevartokite laukinių grybų vien pagal šios svetainės informaciją be patikimo identifikavimo.

Panašūs ir painiojami grybai

Su kuo galima supainioti?

Radote šį grybą? Praneškite radinį

Nežinote, koks tai grybas? Atpažinkite pagal požymius →

Atraskite daugiau

Šaltiniai