Cortinarius rubellus Cooke
Eric Steinert CC BY-SA 3.0 Wikimedia Commons
Rausvasis nuosėdis (Cortinarius rubellus) – mirtinai nuodingas, rusvai oranžinės kepurėlės grybas, mikorizę sudarantis su pušimis ir eglėmis rūgščiose, drėgnose spygliuočių miško dirvose.
Rausvąjį nuosėdį atpažinti padeda rusvai oranžinė, sausa, šiek tiek žvynuota kepurėlė su gumbeliu, iš pradžių iškila, vėliau plokštėjanti. Jaunų vaisiakūnių lakšteles dengia voratinklio pavidalo apsauginė plėvelė (kortina), kuri vėliau lieka tik ant koto pėdsakų pavidalu. Kotas padengtas šviesiu, gyvatės odą primenančiu raštu.
Jose Angel Urquia Goitia CC BY-SA 4.0 Wikimedia Commons
Wkee4ager CC BY-SA 4.0 Wikimedia Commons
ridikų kvapo
Auga spygliuočių, ypač pušynų ir eglynų, rūgščiose, drėgnose dirvose, mikorizę sudarydamas su pušimis ir eglėmis; dažniausiai vaisiakūnius formuoja nedidelėmis grupelėmis rugpjūčio–spalio mėnesiais.
| Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Grd |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Rodomas įprastas rūšies sezoniškumas Lietuvoje, o ne dabartinės grybavimo sąlygos.
Toksiškumas: mirtinai pavojingas
Rausvajame nuosėdyje esantis orelaninas pažeidžia inkstus. Simptomai (galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, panašūs į peršalimo požymiai) dažniausiai pasirodo tik po 2–3 parų nuo suvalgymo, kartais net vėliau – dėl šio ilgo latentinio periodo apsinuodijęs žmogus dažnai nesieja simptomų su prieš kelias dienas valgytu grybu.
Negydomas apsinuodijimas gali sukelti negrįžtamą inkstų nepakankamumą, dėl kurio prireikia ilgalaikės dializės ar inkstų persodinimo. Kadangi simptomai atsiranda su dideliu vėlavimu, į gydytoją ar apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą būtina kreiptis nedelsiant net įtarus galimą apsinuodijimą, nelaukiant simptomų.
Valgomumas: nuodingas
Niekada nevartokite laukinių grybų vien pagal šios svetainės informaciją be patikimo identifikavimo.
valgomoji voveraitė (Cantharellus cibarius)
Rausvasis nuosėdis savo bendru dydžiu ir oranžine-rusva spalva kartais gali būti supainiotas su valgomąja paprastąja voveraite (Cantharellus cibarius) – toks susipainiojimas realiai užfiksuotas: 1979 m. Škotijoje trys žmonės apsinuodijo, palaikę rausvąjį nuosėdį voveraite, du iš jų vėliau prireikė inkstų persodinimo.
Paprastoji voveraitė neturi tikrų lakštelių – jos apatinėje pusėje yra storos, šakotos, giliai koteliu nusileidžiančios raukšlės. Rausvojo nuosėdžio apatinėje pusėje yra tikros lakštelės, jaunystėje dengtos voratinklio pavidalo kortina, o kotas padengtas šviesiu, gyvatės odą primenančiu raštu, kurio voveraitė neturi.
Prieš valgant bet kokį oranžinės ar rusvos spalvos grybą, būtina atidžiai patikrinti, ar jo apatinėje pusėje yra tikros lakštelės, ar raukšlės – tai lemiantis skirtumas tarp mirtinai nuodingo rausvojo nuosėdžio ir valgomos voveraitės. Kilus menkiausiai abejonei, grybo nevalgykite ir kreipkitės į patyrusį mikologą.
Radote šį grybą? Praneškite radinį
Nežinote, koks tai grybas? Atpažinkite pagal požymius →