Rausvasis nuosėdis savo bendru dydžiu ir oranžine-rusva spalva kartais gali būti supainiotas su valgomąja paprastąja voveraite (Cantharellus cibarius) – toks susipainiojimas realiai užfiksuotas: 1979 m. Škotijoje trys žmonės apsinuodijo, palaikę rausvąjį nuosėdį voveraite, du iš jų vėliau prireikė inkstų persodinimo.
Panašumų lentelė nėra pakankamas pagrindas spręsti, ar grybą saugu valgyti.
Nevartokite grybo maistui vien pagal šį palyginimą. Abejotinu atveju grybo nerinkite ir/ar nevalgykite.
⚠ Šios rūšys gali būti pavojingai supainiotos
Prieš valgant bet kokį oranžinės ar rusvos spalvos grybą, būtina atidžiai patikrinti, ar jo apatinėje pusėje yra tikros lakštelės, ar raukšlės – tai lemiantis skirtumas tarp mirtinai nuodingo rausvojo nuosėdžio ir valgomos voveraitės. Kilus menkiausiai abejonei, grybo nevalgykite ir kreipkitės į patyrusį mikologą.
| Požymis | Valgomoji voveraitė | Rausvasis nuosėdis |
|---|---|---|
| Kepurėlės apačia | Raukšlės | Lakšteliai |
| Kepurėlės dydis | 30–150 mm | 40–80 mm |
| Kepurėlės spalva | Geltona | Rausvai ruda, Oranžinė |
| Žiedas ant kotelio | Duomenų nepakanka | Nėra |
| Makštis prie pagrindo | Duomenų nepakanka | Nėra |
| Minkštimo spalvos kitimas | Nekinta | Nekinta |
| Buveinė | Mišrus miškas, Pušynas, Eglynas, Lapuočių miškas | Pušynas, Eglynas |
| Sezonas | Birželis–lapkritis | Rugpjūtis–lapkritis |
Paprastoji voveraitė neturi tikrų lakštelių – jos apatinėje pusėje yra storos, šakotos, giliai koteliu nusileidžiančios raukšlės. Rausvojo nuosėdžio apatinėje pusėje yra tikros lakštelės, jaunystėje dengtos voratinklio pavidalo kortina, o kotas padengtas šviesiu, gyvatės odą primenančiu raštu, kurio voveraitė neturi.
Radote vieną iš šių grybų?
