Įvertinimas, kiek dabartinės oro sąlygos yra palankios bendram grybų augimui Kauno apskrityje. Tai regiono lygio įvertis, pagrįstas vienu atstovaujamuoju taškiniu koordinačių matavimu — jis neatspindi kiekvieno konkretaus miško šiame regione ir nepatvirtina, kad grybai šiuo metu tikrai auga visame regione ar bet kurioje konkrečioje vietoje.
Labai geros sąlygos
Aukštas duomenų tikslumas
Per pastarąsias dienas iškrito nemažai kritulių, dirvožemis pakankamai drėgnas. Temperatūra palanki grybų augimui.
Sąlygos pastaruoju metu stabilios.
Paskutinis skaičiavimas: 2026-09-22 06:00 (duomenys apie pastarųjų dienų sąlygas, ne ateities prognozė)
2026-08-24 – 2026-09-22, apskaičiuotos pastarųjų dienų sąlygos, ne prognozė.
Pagal įprastą rūšies sezoniškumą, šie grybai paprastai pasirodo rugsėjį – tai bendras sezoninis lūkestis visai Lietuvai, o ne šio regiono stebėjimų duomenys.
Boletus edulis
Tikrinis baravykas (Boletus edulis) – Lietuvoje dažnas baravykinių šeimos grybas, augantis šalia spygliuočių ir lapuočių medžių.
Cantharellus cibarius
Valgomoji voveraitė (Cantharellus cibarius) – ryškiai geltonos spalvos grybas, kurio kepurėlė piltuvo formos, banguotu kraštu, o po ja vietoj tikrų lakštelių auga storos, šakotos, giliai koteliu nusileidžiančios raukšlės.
Auricularia auricula-judae
Paprastasis ausiagrybis (Auricularia auricula-judae) – drebučiuotas, ausies formos grybas, augantis ant lapuočių, ypač šeivamedžių, medienos. Vaisiakūnis rausvai rudas, minkštas ir tampriai guminis drėgnu oru, o išdžiūvęs susitraukia ir sukietėja.
Fomitopsis betulina
Beržinis pintenis (Fomitopsis betulina, sin. Piptoporus betulinus) – kietas, iš pradžių apvalus, vėliau plokštėjantis grybas, augantis beveik išimtinai ant beržų. Jaunas vaisiakūnis baltas ir apvalus, vėliau tampa kanopos, o galiausiai – plačios konsolės pavidalo, o apatinėje pusėje matomas smulkiai poringas, baltas paviršius.
Hericium coralloides
Korališkasis trapiadyglis (Hericium coralloides) – retas, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas grybas, kurio baltas, gausiai šakotas, koralą primenantis vaisiakūnis ant šakelių turi kabančius dyglius vietoj lakštelių ar porų.
Clitocybe rivulosa
Nuodingoji tauriabudė (Clitocybe rivulosa) – nuodingas, nedidelis, baltas grybas, dažnai augantis pievose taisyklingais žiedais ar lankais kartu su valgomaisiais grybais.
Bjerkandera adusta
Dūminė kempinė (Bjerkandera adusta) – labai dažna, plona ir kieta kempinė, augimo forma svyruojanti nuo plokščios plutelės iki atlenktos ar trumpakotės kepurėlės, tačiau visada atpažįstama iš pilko porų paviršiaus apatinėje pusėje.
Agaricus campestris
Valgomasis pievagrybis (Agaricus campestris) – vienas labiausiai pažįstamų laukinių grybų, artimas kultivuojamo pievagrybio giminaitis. Auga pievose, ganyklose ir parkų vejose, o jo lakštelės su amžiumi ryškiai keičia spalvą – nuo rausvos iki tamsiai rudos ar beveik juodos.
Amanita phalloides
Žalsvoji musmirė (Amanita phalloides) – didelis lamelinis grybas šviesiai žalsva, alyvine ar gelsva kepurėle, dažniausiai tamsesne viduryje. Kotą juosia plėvelinis žiedas, o prie pagrindo jį gaubia didelė, maišo pavidalo makštis – bene svarbiausias šios rūšies atpažinimo požymis.
Coprinus comatus
Gauruotasis mėšlagrybis (Coprinus comatus) – lengvai atpažįstamas grybas, kurio balta, žvynuota, iš pradžių cilindro ar kiaušinio formos kepurėlė vėliau išsiskleidžia į varpo formą. Sunokusios kepurėlės kraštas savaime suyra ir suskystėja į juodą, sporų kupiną skystį – šis reiškinys grybui suteikė ir lietuvišką, ir lotynišką pavadinimą.
Craterellus tubaeformis
Rudoji voveraitė (Craterellus tubaeformis) – vėlyvą rudenį derančių voveraičių giminaitė, kurios pilkšvai ruda, piltuvo pavidalo kepurėlė ir geltonas kotas viduje sudaro vieną tuščiavidurę ertmę. Nuo tikrosios voveraitės ji skiriasi plonesniu, trapesniu vaisiakūniu ir bukomis, šakotomis, giliai koteliu nusileidžiančiomis raukšlelėmis, o ne tikrais lakšteliais.
Lactarius torminosus
Piengrybis paberžis (Lactarius torminosus) – vidutinio dydžio piengrybis, mikorizę sudarantis su beržais. Rausvai gelsva kepurėlė jauno grybo gauruota, į vidų užriestu kraštu. Pažeidus lakštelius ar tramą, išteka baltos, aitraus skonio sultys, kurios ore spalvos nekeičia.
Marasmius oreades
Lauminis mažūnis (Marasmius oreades) – nedidelis, tačiau itin gerai pažįstamas pievų ir vejų grybas, garsėjantis savo augimo būdu: vaisiakūniai dėsningai išsidėsto taisyklingais žiedais ar lankais, liaudyje vadinamais raganų ratilais. Kepurėlė šviesiai ruda ar kreminė, kotelis liauna, tačiau tvirtas ir lankstus.
Neoboletus luridiformis
Dėmėtasis baravykas (Neoboletus luridiformis) – stambus, mėsingas vamzdelinis grybas rusva ar kaštonine, aksomiška kepurėle. Kotas geltonas, ištisai padengtas smulkiais raudonais taškeliais, be tinklelio rašto. Geltona trama pjaunant ar spaudžiant akimirksniu pamėlynuoja.
Scleroderma citrinum
Paprastoji ankštenė (Scleroderma citrinum) – rutulio ar gumbo pavidalo, be tikro koto vaisiakūnis, padengtas storu, žvynuotu ir karputėtu paviršiumi. Vidinė masė jauno grybo balta, tačiau labai anksti patamsėja iki tamsios, violetiškai juodos spalvos.
Trametes versicolor
Įvairiaspalvė kempė (Trametes versicolor) – vienas dažniausiai sutinkamų kempinių grybų, augantis plonais, vėduoklės formos apnašais ant lapuočių medienos. Jos viršutinė pusė išsiskiria ryškiomis, įvairiaspalvėmis koncentrinėmis juostomis, o apatinėje pusėje – smulkūs balti vamzdeliai.
Hypholoma fasciculare
Puokštinė kelmabudė (Hypholoma fasciculare) – labai dažnas, tankiais kekėmis ant pūvančios medienos augantis lakštelinis grybas. Sieros geltonumo kepurėlė ir lakštelės, kurios senstant patamsėja iki juodos spalvos, o skonis labai kartus.
Craterellus cornucopioides
Paprastasis trimitėlis (Craterellus cornucopioides) – neįprastos, tamsios, iš pirmo žvilgsnio nepastebimos išvaizdos, tačiau vertinamas valgomasis grybas. Vaisiakūnis piltuvo formos, pilkšvai rudas iki juodo, be atskiro kotelio.
Chlorophyllum rhacodes
Šiurkščioji žvynabudė (Chlorophyllum rhacodes) – didelis, žvynuota kepurėle pasižymintis lakštinis grybas, giminingas jau žinomam didžiajam skėtenui. Pjaunant ar pažeidžiant trama ir lakšteliai paraudonuoja.
Russula cyanoxantha
Melsvažalė ūmėdė (Russula cyanoxantha) – viena populiariausių ir lengviausiai atpažįstamų valgomų ūmėdžių, kurios lakštelės, kitaip nei daugelio giminaičių, yra lanksčios, o ne trapios.
Stropharia aeruginosa
Melsvažalė gleiviabudė (Stropharia aeruginosa) – nesunkiai atpažįstamas grybas dėl savo neįprastos, melsvai žalios, gleivėtos kepurėlės, dažnai padengtos baltais šydo likučiais.
Tricholoma pardinum
Leopardinis baltikas (Tricholoma pardinum) – stambus, pilkšvos spalvos lakštelinis grybas, kurio kepurėlę dengia tamsiai rudi ar pilki, koncentriškais žiedais išsidėstę žvyneliai. Auga lapuočių miškuose, dažniausiai prie beržų, drėgnesnėse vietose.
Hebeloma crustuliniforme
Ašarojančioji jaunabudė (Hebeloma crustuliniforme) – kreminės ar ochrinės spalvos lakštelinis grybas, augantis lapuočių ir spygliuočių miškuose bei viržynuose. Išsiskiria stipriu ridikų kvapu ir kartoku skoniu.
Lyophyllum decastes
Rudeninė kupstabudė (Lyophyllum decastes) – ant sutrikdytos dirvos ar pievų pakraščiuose tankiomis kekėmis augantis grybas, kurio keli vaisiakūniai bendru pagrindu susilieja į vieną kuokštą.
Volvopluteus gloiocephalus
Pilkoji apvalkbudė (Volvopluteus gloiocephalus) – didelis, baltas ar pilkšvas pievų grybas su ryškia makštimi prie koto pagrindo; jaunas gali būti supainiotas su mirtinai nuodingomis musmirėmis, todėl reikalauja itin atidaus atpažinimo.
Amanita virosa
Smailiakepurė musmirė (Amanita virosa) – mirtinai nuodingas, visiškai baltas lakštelinis grybas, augantis lapuočių ar mišriuose miškuose. Jaunas vaisiakūnis primena kiaušinį, vėliau kepurėlė plokštėja, o prie koto pagrindo išlieka didelė, maišo formos makštis.
Russula vesca
Tikroji ūmėdė (Russula vesca) – viena vertingiausių valgomųjų ūmėdžių, kurios kepurėlės oda būdingai atsilupa nuo krašto, atidengdama šviesų minkštimą.
Lactarius deterrimus
Eglyninė rudmėsė (Lactarius deterrimus) – su eglėmis mikorizę sudaranti, oranžinę spalvą sultis skiriant tamsėjančią rudmesė, artima paprastosios pušyninės rudmėsės (Lactarius deliciosus) giminaitė.
Suillus grevillei
Grakštusis kazlėkas (Suillus grevillei) – ryškiai geltonas baravykinis grybas, augantis tik su maumedžiais ir dažnai turintis laikiną žiedą ant koto.
Chalciporus piperatus
Kartusis pipirbaravykis (Chalciporus piperatus) – nedidelis, oranžinių porų baravykinis grybas, pasižymintis aitriai pipirinio skonio minkštimu; dažnai auga šalia musmirių.
Hygrophoropsis aurantiaca
Voveraitinė guotelė (Hygrophoropsis aurantiaca) – ryškiai oranžinis, piltuvo formos grybas, dažnai vadinamas "netikrąja voveraite" dėl paviršutiniško panašumo į valgomąją voveraitę (Cantharellus cibarius). Nepaisant panašios spalvos ir formos, tai visiškai kitos giminės grybas su tikromis, šakotomis lakštelėmis, o ne raukšlėmis.
Coprinellus micaceus
Kelminis mėšlagrybukas (Coprinellus micaceus) – nedidelis, ochros spalvos grybas, tankiomis kekėmis augantis ant lapuočių medžių kelmų ir šaknų liekanų. Jauną kepurėlę dengia smulkūs, žėručio žvyneliais žėrintys likučiai, kurie nuo lietaus nuplaunami.
Helvella crispa
Garbanotoji alvytė (Helvella crispa) – šviesus, balno formos rudeninis grybas, kurio banguota, netaisyklingai susukta kepurėlė sėdi ant balto, gilioms briaunoms išraižyto koto. Vienas lengviausiai iš kitų grybų išsiskiriančių rudens laikotarpio grybų Lietuvos miškuose.
Lentinus tigrinus
Tigrinė pjūklalakštė (Lentinus tigrinus) – savitas, ant drėgnos, dažnai iš dalies vandenyje esančios gluosnių ar tuopų medienos augantis grybas, kurio kepurėlę dengia tigro kailį primenantys tamsūs žvyneliai, o lakštelių kraštas dantytas tarsi pjautas pjūklu.
Otidea onotica
Kiškiaausė taurelė (Otidea onotica) – ryškios gelsvai rusvos spalvos, pailgos, iš vieno šono įtrūkusios taurelės formos grybas, primenantis kiškio ausį ir dažniausiai aptinkamas lapuočių ar mišriuose miškuose, ypač palei suminkštėjusią dirvą prie takų.
Ramaria stricta
Stačioji šakotė (Ramaria stricta) – nedidelis, koralą primenantis grybas, kurio blyškios, baltos ar kreminės šakelės status statmenai styro į viršų iš kelmų ar užkastos medienos.
Amanita muscaria
Paprastoji musmirė (Amanita muscaria) – lengvai atpažįstamas didelis lamelinis grybas ryškiai raudona, baltomis karputėmis nusėta kepurėle. Tai mikorizinis grybas, dažniausiai sutinkamas šalia beržų, pušų ir eglių.
Macrolepiota procera
Skėtinė žvynabudė – vienas didžiausių lamelinių grybų, augančių Lietuvoje, lengvai atpažįstamas iš didelės, žvynuotos skėčio formos kepurėlės ir aukšto, gyvatės odą primenančio rašto kotelio.
Leccinum scabrum
Lepšė (Leccinum scabrum) – rudos kepurėlės grybas, kurio baltą kotą dengia tamsūs žvyneliai. Auga tik šalia beržų ir yra vienas dažniausiai Lietuvos miškuose randamų vamzdelinių grybų.
Armillaria mellea
Paprastasis kelmutis (Armillaria mellea) – medaus geltonumo kepurėlės grybas, augantis tankiomis kekėmis ant medžių kelmų, šaknų ar tiesiai prie gyvų medžių kamienų. Tai parazitinis grybas, kenkiantis medžiams, tačiau plačiai renkamas kaip valgomas grybas, jei tinkamai paruoštas.
Boletus pinophilus
Pušyninis baravykas (Boletus pinophilus) – artimas tikrinio baravyko giminaitis, augantis išskirtinai po pušimis. Nuo tikrinio baravyko skiriasi tamsesne, rausvai ar purpuriškai ruda kepurėle ir per vidurį sustorėjusiu kotu.
Calvatia gigantea
Didysis kukurdvelkis (Calvatia gigantea) – vienas didžiausių Lietuvoje aptinkamų grybų: apvalus, baltas vaisiakūnis, kartais siekiantis kelis dešimtis centimetrų skersmens. Jaunas vidus vientisai baltas ir valgomas, tačiau bręsdamas pageltonuoja ir tampa netinkamas maistui.
Cortinarius caperatus
Raukšlėtasis nuosėdis (Cortinarius caperatus) – ochra ar geltonos spalvos lamelinis grybas, kurio kepurėlė subrendus dažnai būna vešliai suraukšlėjusi. Ant koto vidurinėje dalyje išlieka aiškus žiedas.
Gyroporus cyanescens
Melsvėjantysis šilbaravykis (Gyroporus cyanescens) – gelsvas vamzdelinis grybas, kurio balta trama pjaunant ar spaudžiant akimirksniu tampa ryškiai mėlyna. Sensdamas kotas tampa tuščiaviduris.
Imleria badia
Rudakepuris šilgrybis (Imleria badia) – vamzdelinis grybas kaštonine ar rusvai ruda kepurėle, kurio balta trama pjaunant ar spaudžiant šiek tiek pamėlynuoja.
Kuehneromyces mutabilis
Kislioji kelmiukė (Kuehneromyces mutabilis) – dvispalve, drėgmę priklausomai keičiančia kepurėle pasižymintis grybas, tankiomis kekėmis augantis ant lapuočių, ypač beržų, kelmų ir rąstų. Pati savaime tai malonaus skonio valgomas grybas, tačiau ji itin panaši į mirtinai nuodingą grybą, todėl saugiai atpažinti ją gali tik labai patyręs grybautojas.
Lactarius deliciosus
Pušyninė rudmėsė (Lactarius deliciosus) – oranžinis piengrybis, augantis po pušimis. Pažeidus lakštelius ar tramą, išteka oranžinės sultys, kurios ore pažaliuoja.
Leccinum aurantiacum
Tikrasis raudonviršis (Leccinum aurantiacum) – vamzdelinis grybas oranžine ar rausvai rudos kepurėle, kurio balta trama pjaunant pajuoduoja. Kotas padengtas tamsiais žvyneliais.
Lycoperdon perlatum
Karpotasis pumpotaukšlis (Lycoperdon perlatum) – paplitęs kriaušės formos pumpotaukšlis, jaunas baltas ir padengtas smulkiomis, į perliukus panašiomis karputėmis. Tai saprotrofinis grybas, dažnai augantis dideliais būriais miškuose, pievose ir parkuose.
Paxillus involutus
Pilkoji meškutė (Paxillus involutus) – ochros ar rudos spalvos lamelinis grybas su būdingu į vidų užsiriečiančiu kepurėlės kraštu. Nors istoriškai kai kuriose šalyse buvo valgomas, šiuolaikiniai tyrimai parodė, kad jis gali sukelti sunkų, kartais mirtiną apsinuodijimą, todėl dabar laikomas pavojingu.
Phallus impudicus
Paprastoji poniabudė (Phallus impudicus) – vienas keisčiausių Lietuvos grybų: iš pradžių atrodo kaip baltas, žemėje pusiau paslėptas "kiaušinis", iš kurio per kelias valandas išsivysto status, stiprų, gaišeną primenantį kvapą skleidžiantis vaisiakūnis.
Russula delica
Ūmėdė garduolė (Russula delica) – balta, dažnai purvinai atrodanti, trapaus minkštimo grybas, kurio piltuvo formos kepurėlė dažnai būna aplipusi dirvos ar spyglių likučiais. Skirtingai nei piengrybiai, pažeistos lamelės sulčių neišskiria.
Suillus luteus
Tikrasis kazlėkas (Suillus luteus) – vamzdelinis grybas, augantis tik po pušimis. Jauno grybo kepurėlė drėgnu oru būna gerokai gleivėta, o kotą juosia baltas, vėliau tamsėjantis žiedas.
Tricholoma equestre
Žalsvasis baltikas (Tricholoma equestre) – ryškiai geltonos kepurėlės ir lamelių grybas, augantis smėlingose pušynų dirvose. Nors ilgą laiką buvo laikomas skaniu valgomu grybu, pastarųjų dešimtmečių tyrimai kelia rimtų abejonių dėl jo saugumo, todėl šiuo metu rinkti maistui nerekomenduojama.
Amanita pantherina
Margoji musmirė (Amanita pantherina) – lamelinis grybas pilkšvai rudos ar pilkšvos kepurėlės paviršiumi, tolygiai nusėtu baltomis karputėmis. Prie koto pagrindo makšties liekanos susiformuoja ne kaip vientisas maišelis, o kaip vienas ar keli siauri, apykaklės pavidalo žiedeliai.
Amanita rubescens
Rausvoji musmirė (Amanita rubescens) – lamelinis grybas rausvai rudos kepurėlės su smulkiomis pilkšvomis karputėmis paviršiumi. Šios rūšies pažinimo požymis – balta trama, kuri pjaunant, laužant ar net paspaudus pamažu paraudonuoja.
Galerina marginata
Eglinė kūgiabudė (Galerina marginata) – nedidelis lamelinis grybas, augantis ant pūvančios medienos. Kepurėlės vidurys rusvai rudas, kraštai šviesesni, medaus geltonumo, o nulaužtas grybas skleidžia būdingą miltingą kvapą.
Lepista nuda
Violetinė stirnabudė (Lepista nuda) – viena vėlyviausiai rudenį derančių valgomų grybų, iškart išsiskirianti neįprasta violetine kepurėlės, lakštelių ir koto spalva. Sensdama kepurėlė pablunka iki rusvos, tačiau lakštelės ir kotas violetinį atspalvį išlaiko ilgai.
Pleurotus ostreatus
Gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus) – ant lapuočių medžių kamienų ir džiūstančių ar žuvusių šakų būriais auganti kreivabudė, kurios kriauklės ar vėduoklės formos kepurėlė pritvirtinta trumpu, šoniniu koteliu arba jo visai neturi. Vaisiakūniai dažnai auga tankiomis, dachų čerpes primenančiomis kekėmis.
Sarcodon imbricatus
Čerpėtasis žvynadyglis (Sarcodon imbricatus) – stambus, mikorizinis grybas, kurio kepurėlę dengia dideli, tamsūs, čerpes primenantys žvyneliai, o apačioje vietoj lakštelių ar vamzdelių auga smulkūs dygliai.
Entoloma sinuatum
Stambioji gijabudė (Entoloma sinuatum) – stambus, lapuočių miškuose augantis lakštelinis grybas. Balkšva, senstant tamsėjanti kepurėlė gali siekti iki 15 cm, o pradžioje geltonai baltos lakštelės sporoms bręstant įgauna rausvą atspalvį.
Lepiota brunneoincarnata
Rudarausvė žvynabudėlė (Lepiota brunneoincarnata) – nedidelis, pievose, parkuose ir soduose augantis lakšelinis grybas. Rausvai ruda, žvynuota kepurėlė, baltos laisvos lakštelės, o pjaunant ar spaudžiant trama parausta.
Boletus reticulatus
Vasarinis baravykas (Boletus reticulatus) – ankstyvą vasarą vaisiakūnius formuojantis baravykų giminaitis, savo skoniu ir tekstūra beveik neatskiriamas nuo įprasto baravyko.
Amanita citrina
Gelsvoji musmirė (Amanita citrina) – blyškiai geltonos ar baltos spalvos musmirė, kurios kepurėlę dengia balti, neatidžiam žvilgsniui į karputes panašūs apvalkalo likučiai. Nulaužta ar įpjauta juntamas būdingas žalio bulvės ar ridiko kvapas.
Amanita vaginata
Bevainikė musmirė (Amanita vaginata) – pilkos spalvos musmirė be žiedo ant koto, tačiau su didele, maišo pavidalo makštimi prie pagrindo. Kepurėlė jauna varpelio formos, vėliau paplokštėja, kraštas silpnai grioveliuotas.
Clitocybe nebularis
Pilkoji tauriabudė (Clitocybe nebularis) – stambus, pilkas, piltuvo formos grybas, dažnai auga gausiais būreliais ar žiedais spygliuočių ir lapuočių miškuose rudenį.
Lactarius rufus
Rudasis piengrybis (Lactarius rufus) – dažnas, tamsiai rudos spalvos pušynų grybas, kurio baltas pienas iš pradžių atrodo švelnaus skonio, tačiau po kelių sekundžių pajuntamas ryškus aitrumas.
Cortinarius rubellus
Rausvasis nuosėdis (Cortinarius rubellus) – mirtinai nuodingas, rusvai oranžinės kepurėlės grybas, mikorizę sudarantis su pušimis ir eglėmis rūgščiose, drėgnose spygliuočių miško dirvose.
Laetiporus sulphureus
Valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus) – ryškiai geltonai oranžinė, dideliais briaunotais gniutulais ant lapuočių medžių kamienų auganti kempinė, jauna laikoma vertingu valgomu grybu.
Rubroboletus satanas
Šėtoninis baravykas (Rubroboletus satanas) – stambus, masyvus vamzdelinis grybas, išsiskiriantis blyškiai pilka ar balkšva kepurėle, ryškiai raudonomis poromis ir stora, gumbiška kotu, padengtu raudonu tinkleliu. Trama pjaunant ar spaudžiant pamėlynuoja.
Polyporus squamosus
Žvynuotoji skyltbudė (Polyporus squamosus) – didelė, iki 60 cm skersmens, lapuočių medžiuose auganti kempinė, kurios blyškią gelsvai rusvą kepurėlę dengia dideli, plokšti rudi žvynai.
Hygrophorus hypothejus
Šalninė guotė (Hygrophorus hypothejus) – vėlai rudenį, dažnai jau po pirmųjų šalnų, pušynuose auganti gleivėta kepurėle pasižyminti guotė.
Inosperma erubescens
Patujaro plaušabudė (Inosperma erubescens, sin. Inocybe erubescens, Inocybe patouillardii) – mirtinai nuodingas, pavasarį lapuočių miškuose augantis grybas, kurio kepurėlė, lakštelės ir kotas paliesti ar sensdami paraudonuoja.
Kol kas neturime naujų lankytojų pranešimų iš šio regiono.