Scleroderma citrinum
Hans-Martin Scheibner CC BY-SA 3.0 Wikimedia Commons
Paprastoji ankštenė (Scleroderma citrinum) – rutulio ar gumbo pavidalo, be tikro koto vaisiakūnis, padengtas storu, žvynuotu ir karputėtu paviršiumi. Vidinė masė jauno grybo balta, tačiau labai anksti patamsėja iki tamsios, violetiškai juodos spalvos.
Paprastąją ankštenę lengviausia atpažinti iš rutuliško, be jokio tikro koto vaisiakūnio, padengto stora, kieta, ochrinės ar gelsvos spalvos luobele su netaisyklingomis karputėmis ar žvynais. Perpjovus jauną vaisiakūnį, viduje matoma vientisai balta masė, tačiau ji labai greitai, dar anksti vystymosi eigoje, patamsėja iki tamsios, violetiškai juodos spalvos su šviesesnėmis gyslelėmis.
Hans-Martin Scheibner CC BY-SA 3.0 Wikimedia Commons
Andrew C CC BY 2.0 Wikimedia Commons
dujoms panašaus kvapo
Paprastoji ankštenė auga smėlingose, rūgščiose dirvose spygliuočių miškuose, miško pakelėse ir pratekamuose grioviuose. Lietuvoje ji laikoma dažnu grybu.
| Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Grd |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Rodomas įprastas rūšies sezoniškumas Lietuvoje, o ne dabartinės grybavimo sąlygos.
Toksiškumas: lengvai toksiškas
Suvalgius paprastąją ankštenę, dažniausiai pasireiškia virškinimo trakto sutrikimai – pykinimas, pilvo skausmai ir viduriavimas, kurių sunkumas priklauso nuo suvalgyto kiekio. Grybo sporos, patekusios ant gleivinės, taip pat gali sukelti akių ir nosies sudirginimą – ašarojimą, sloga, konjunktyvitą.
Grybas kartais supainiojamas su valgomaisiais bumbulinių grybų (triufelių) vaisiakūniais, tačiau jo vidinė masė yra kieta, karti ir anksti patamsėja, o ne lieka šviesi ir kvapni.
Valgomumas: nuodingas
Niekada nevartokite laukinių grybų vien pagal šios svetainės informaciją be patikimo identifikavimo.
Radote šį grybą? Praneškite radinį
Nežinote, koks tai grybas? Atpažinkite pagal požymius →