Grybas.eu

Grybų augimo indeksas Alytaus apskrityje

Įvertinimas, kiek dabartinės oro sąlygos yra palankios bendram grybų augimui Alytaus apskrityje. Tai regiono lygio įvertis, pagrįstas vienu atstovaujamuoju taškiniu koordinačių matavimu — jis neatspindi kiekvieno konkretaus miško šiame regione ir nepatvirtina, kad grybai šiuo metu tikrai auga visame regione ar bet kurioje konkrečioje vietoje.

37/100

Prastos sąlygos

Aukštas duomenų tikslumas

Per pastarąsias dienas iškrito nemažai kritulių, dirvožemis pakankamai drėgnas. Temperatūra vidutiniškai palanki.

Sąlygos pastaruoju metu prastėja.

Paskutinis skaičiavimas: 2026-11-20 06:00 (duomenys apie pastarųjų dienų sąlygas, ne ateities prognozė)

Pastarojo meto oro sąlygos

Pastarųjų 7 d. krituliai
27.9 mm
Pastarųjų 14 d. krituliai
36.4 mm
Vidutinė temperatūra
4.6 °C
Dirvožemio drėgmė
41 %
Paskutinis reikšmingas lietus
šiandien

Pastarųjų 30 d. tendencija

2026-10-22 – 2026-11-20, apskaičiuotos pastarųjų dienų sąlygos, ne prognozė.

Kokių grybų dabar galima ieškoti?

Pagal įprastą rūšies sezoniškumą, šie grybai paprastai pasirodo lapkritį – tai bendras sezoninis lūkestis visai Lietuvai, o ne šio regiono stebėjimų duomenys.

Čerpėtojo žvynadyglio vaisiakūniai su stambiais tamsiais kepurėlės žvyneliais.

Čerpėtasis žvynadyglis

Sarcodon imbricatus

Čerpėtasis žvynadyglis (Sarcodon imbricatus) – stambus, mikorizinis grybas, kurio kepurėlę dengia dideli, tamsūs, čerpes primenantys žvyneliai, o apačioje vietoj lakštelių ar vamzdelių auga smulkūs dygliai.

Sąlyginai valgomas Sezono pikas
Įvairiaspalvės kempės vaisiakūniai su ryškiomis koncentrinėmis juostomis ant kelmo.

Įvairiaspalvė kempė

Trametes versicolor

Įvairiaspalvė kempė (Trametes versicolor) – vienas dažniausiai sutinkamų kempinių grybų, augantis plonais, vėduoklės formos apnašais ant lapuočių medienos. Jos viršutinė pusė išsiskiria ryškiomis, įvairiaspalvėmis koncentrinėmis juostomis, o apatinėje pusėje – smulkūs balti vamzdeliai.

Nevalgomas Sezono pikas
Drebučiuoti, ausies formos paprastojo ausiagrybio vaisiakūniai ant medžio šakos.

Paprastasis ausiagrybis

Auricularia auricula-judae

Paprastasis ausiagrybis (Auricularia auricula-judae) – drebučiuotas, ausies formos grybas, augantis ant lapuočių, ypač šeivamedžių, medienos. Vaisiakūnis rausvai rudas, minkštas ir tampriai guminis drėgnu oru, o išdžiūvęs susitraukia ir sukietėja.

Valgomas tinkamai paruošus Sau–Grd
Juodkotės ugniabudės vaisiakūnių kekė, augantis žiemos metu.

Juodkotė ugniabudė

Flammulina velutipes

Juodkotė ugniabudė (Flammulina velutipes) – vienas nedaugelio grybų, kurio vaisiakūniai atlaiko šalną ir auga net žiemą. Oranžinė, gelsvai ruda kepurėlė laikosi ant aksomiško koto, kuris prie pagrindo pajuoduoja – šis požymis suteikė grybui ir lotynišką, ir lietuvišką pavadinimą.

Valgomas tinkamai paruošus Sau–Grd
Violetinės stirnabudės vaisiakūniai su ryškiai violetine kepurėle.

Violetinė stirnabudė

Lepista nuda

Violetinė stirnabudė (Lepista nuda) – viena vėlyviausiai rudenį derančių valgomų grybų, iškart išsiskirianti neįprasta violetine kepurėlės, lakštelių ir koto spalva. Sensdama kepurėlė pablunka iki rusvos, tačiau lakštelės ir kotas violetinį atspalvį išlaiko ilgai.

Valgomas tinkamai paruošus Geg–Grd
Beržinio pintenio vaisiakūnis, augantis ant beržo kamieno.

Beržinis pintenis

Fomitopsis betulina

Beržinis pintenis (Fomitopsis betulina, sin. Piptoporus betulinus) – kietas, iš pradžių apvalus, vėliau plokštėjantis grybas, augantis beveik išimtinai ant beržų. Jaunas vaisiakūnis baltas ir apvalus, vėliau tampa kanopos, o galiausiai – plačios konsolės pavidalo, o apatinėje pusėje matomas smulkiai poringas, baltas paviršius.

Nevalgomas Sau–Grd
Gluosninės kreivabudės kekė, auganti ant negyvo lapuočio medžio kamieno.

Gluosninė kreivabudė

Pleurotus ostreatus

Gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus) – ant lapuočių medžių kamienų ir džiūstančių ar žuvusių šakų būriais auganti kreivabudė, kurios kriauklės ar vėduoklės formos kepurėlė pritvirtinta trumpu, šoniniu koteliu arba jo visai neturi. Vaisiakūniai dažnai auga tankiomis, dachų čerpes primenančiomis kekėmis.

Valgomas Sau–Grd
Šalninės guotės vaisiakūniai su alyvuogiškai ruda, gleivėta kepurėle.

Šalninė guotė

Hygrophorus hypothejus

Šalninė guotė (Hygrophorus hypothejus) – vėlai rudenį, dažnai jau po pirmųjų šalnų, pušynuose auganti gleivėta kepurėle pasižyminti guotė.

Valgomas Rgs–Grd
Tikrinis baravykas samanose, matoma ruda kepurėlė ir šviesus kotas.

Tikrinis baravykas

Boletus edulis

Tikrinis baravykas (Boletus edulis) – Lietuvoje dažnas baravykinių šeimos grybas, augantis šalia spygliuočių ir lapuočių medžių.

Valgomas Bir–Lap
Kekė medaus geltonumo kepurėlių paprastojo kelmučio, augančio ant medžio kelmo.

Paprastasis kelmutis

Armillaria mellea

Paprastasis kelmutis (Armillaria mellea) – medaus geltonumo kepurėlės grybas, augantis tankiomis kekėmis ant medžių kelmų, šaknų ar tiesiai prie gyvų medžių kamienų. Tai parazitinis grybas, kenkiantis medžiams, tačiau plačiai renkamas kaip valgomas grybas, jei tinkamai paruoštas.

Valgomas tinkamai paruošus Lie–Lap
Didelis, baltas, apvalus didžiojo kukurdvelkio vaisiakūnis, augantis žolėje.

Didysis kukurdvelkis

Calvatia gigantea

Didysis kukurdvelkis (Calvatia gigantea) – vienas didžiausių Lietuvoje aptinkamų grybų: apvalus, baltas vaisiakūnis, kartais siekiantis kelis dešimtis centimetrų skersmens. Jaunas vidus vientisai baltas ir valgomas, tačiau bręsdamas pageltonuoja ir tampa netinkamas maistui.

Valgomas Lie–Lap
Raukšlėtojo nuosėdžio vaisiakūnis su ochros spalvos suraukšlėjusia kepurėle, augantis miško paklotėje.

Raukšlėtasis nuosėdis

Cortinarius caperatus

Raukšlėtasis nuosėdis (Cortinarius caperatus) – ochra ar geltonos spalvos lamelinis grybas, kurio kepurėlė subrendus dažnai būna vešliai suraukšlėjusi. Ant koto vidurinėje dalyje išlieka aiškus žiedas.

Valgomas Rgp–Lap
Tikrasis raudonviršis su ryškiai oranžine kepurėle, augantis miško paklotėje.

Tikrasis raudonviršis

Leccinum aurantiacum

Tikrasis raudonviršis (Leccinum aurantiacum) – vamzdelinis grybas oranžine ar rausvai rudos kepurėle, kurio balta trama pjaunant pajuoduoja. Kotas padengtas tamsiais žvyneliais.

Valgomas Lie–Lap
Ryškiai raudona austriškosios plačiataurės taurelė ant supuvusios šakos.

Austriškoji plačiataurė

Sarcoscypha austriaca

Austriškoji plačiataurė (Sarcoscypha austriaca) – ryškiai raudonos vidinės pusės taurelės formos grybas, pasirodantis šaltuoju metų laiku ant supuvusių lapuočių šakų. Vienas ryškiausių ir lengviausiai atpažįstamų žiemos–pavasario grybų Lietuvos miškuose.

Nerekomenduojamas Sau–Grd
Rudosios voveraitės vaisiakūniai su piltuvo formos kepurėlėmis, augantys miško paklotėje.

Rudoji voveraitė

Craterellus tubaeformis

Rudoji voveraitė (Craterellus tubaeformis) – vėlyvą rudenį derančių voveraičių giminaitė, kurios pilkšvai ruda, piltuvo pavidalo kepurėlė ir geltonas kotas viduje sudaro vieną tuščiavidurę ertmę. Nuo tikrosios voveraitės ji skiriasi plonesniu, trapesniu vaisiakūniu ir bukomis, šakotomis, giliai koteliu nusileidžiančiomis raukšlelėmis, o ne tikrais lakšteliais.

Valgomas Lie–Lap
Pilkosios tauriabudės vaisiakūnis su piltuvo formos kepurėle.

Pilkoji tauriabudė

Clitocybe nebularis

Pilkoji tauriabudė (Clitocybe nebularis) – stambus, pilkas, piltuvo formos grybas, dažnai auga gausiais būreliais ar žiedais spygliuočių ir lapuočių miškuose rudenį.

Sąlyginai valgomas Lengvai toksiškas Rgp–Grd
Dūminės kempinės vaisiakūniai ant negyvos medienos, matomas pilkas porų paviršius.

Dūminė kempinė

Bjerkandera adusta

Dūminė kempinė (Bjerkandera adusta) – labai dažna, plona ir kieta kempinė, augimo forma svyruojanti nuo plokščios plutelės iki atlenktos ar trumpakotės kepurėlės, tačiau visada atpažįstama iš pilko porų paviršiaus apatinėje pusėje.

Nevalgomas Bir–Grd
Kelios valgomosios voveraitės, augančios miško paklotėje tarp samanų ir lapų.

Valgomoji voveraitė

Cantharellus cibarius

Valgomoji voveraitė (Cantharellus cibarius) – ryškiai geltonos spalvos grybas, kurio kepurėlė piltuvo formos, banguotu kraštu, o po ja vietoj tikrų lakštelių auga storos, šakotos, giliai koteliu nusileidžiančios raukšlės.

Valgomas Bir–Lap
Tanki kislioji kelmiukės kekė, auganti ant medžio kelmo.

Kislioji kelmiukė

Kuehneromyces mutabilis

Kislioji kelmiukė (Kuehneromyces mutabilis) – dvispalve, drėgmę priklausomai keičiančia kepurėle pasižymintis grybas, tankiomis kekėmis augantis ant lapuočių, ypač beržų, kelmų ir rąstų. Pati savaime tai malonaus skonio valgomas grybas, tačiau ji itin panaši į mirtinai nuodingą grybą, todėl saugiai atpažinti ją gali tik labai patyręs grybautojas.

Valgomas Sau–Grd
Valgomojo pievagrybio vaisiakūniai, augantys pievoje.

Valgomasis pievagrybis

Agaricus campestris

Valgomasis pievagrybis (Agaricus campestris) – vienas labiausiai pažįstamų laukinių grybų, artimas kultivuojamo pievagrybio giminaitis. Auga pievose, ganyklose ir parkų vejose, o jo lakštelės su amžiumi ryškiai keičia spalvą – nuo rausvos iki tamsiai rudos ar beveik juodos.

Valgomas Geg–Lap
Keli margosios musmirės vaisiakūniai su karputėta pilkšvai ruda kepurėle, augantys miško paklotėje.

Margoji musmirė

Amanita pantherina

Margoji musmirė (Amanita pantherina) – lamelinis grybas pilkšvai rudos ar pilkšvos kepurėlės paviršiumi, tolygiai nusėtu baltomis karputėmis. Prie koto pagrindo makšties liekanos susiformuoja ne kaip vientisas maišelis, o kaip vienas ar keli siauri, apykaklės pavidalo žiedeliai.

Stipriai toksiškas Bir–Lap
Žalsvosios musmirės vaisiakūnis su šviesiai žalsva kepurėle, augantis miško paklotėje.

Žalsvoji musmirė

Amanita phalloides

Žalsvoji musmirė (Amanita phalloides) – didelis lamelinis grybas šviesiai žalsva, alyvine ar gelsva kepurėle, dažniausiai tamsesne viduryje. Kotą juosia plėvelinis žiedas, o prie pagrindo jį gaubia didelė, maišo pavidalo makštis – bene svarbiausias šios rūšies atpažinimo požymis.

Mirtinai pavojingas Lie–Lap
Rausvosios musmirės vaisiakūnis su karputėta rausvai ruda kepurėle, augantis miško paklotėje.

Rausvoji musmirė

Amanita rubescens

Rausvoji musmirė (Amanita rubescens) – lamelinis grybas rausvai rudos kepurėlės su smulkiomis pilkšvomis karputėmis paviršiumi. Šios rūšies pažinimo požymis – balta trama, kuri pjaunant, laužant ar net paspaudus pamažu paraudonuoja.

Valgomas tinkamai paruošus Lengvai toksiškas Bir–Grd
Gauruotojo mėšlagrybio vaisiakūniai su žvynuota kepurėle.

Gauruotasis mėšlagrybis

Coprinus comatus

Gauruotasis mėšlagrybis (Coprinus comatus) – lengvai atpažįstamas grybas, kurio balta, žvynuota, iš pradžių cilindro ar kiaušinio formos kepurėlė vėliau išsiskleidžia į varpo formą. Sunokusios kepurėlės kraštas savaime suyra ir suskystėja į juodą, sporų kupiną skystį – šis reiškinys grybui suteikė ir lietuvišką, ir lotynišką pavadinimą.

Valgomas Geg–Lap
Eglinės kūgiabudės vaisiakūniai, augantys ant pūvančios medienos.

Eglinė kūgiabudė

Galerina marginata

Eglinė kūgiabudė (Galerina marginata) – nedidelis lamelinis grybas, augantis ant pūvančios medienos. Kepurėlės vidurys rusvai rudas, kraštai šviesesni, medaus geltonumo, o nulaužtas grybas skleidžia būdingą miltingą kvapą.

Mirtinai pavojingas Bir–Lap
Piengrybis paberžis su rausvai gelsva, gauruotu kraštu kepurėle.

Piengrybis paberžis

Lactarius torminosus

Piengrybis paberžis (Lactarius torminosus) – vidutinio dydžio piengrybis, mikorizę sudarantis su beržais. Rausvai gelsva kepurėlė jauno grybo gauruota, į vidų užriestu kraštu. Pažeidus lakštelius ar tramą, išteka baltos, aitraus skonio sultys, kurios ore spalvos nekeičia.

Sąlyginai valgomas Lengvai toksiškas Lie–Lap
Lauminio mažūnio vaisiakūniai, augantys žolėje.

Lauminis mažūnis

Marasmius oreades

Lauminis mažūnis (Marasmius oreades) – nedidelis, tačiau itin gerai pažįstamas pievų ir vejų grybas, garsėjantis savo augimo būdu: vaisiakūniai dėsningai išsidėsto taisyklingais žiedais ar lankais, liaudyje vadinamais raganų ratilais. Kepurėlė šviesiai ruda ar kreminė, kotelis liauna, tačiau tvirtas ir lankstus.

Valgomas Geg–Lap
Dėmėtasis baravykas su rusvai kaštonine kepurėle, augantis natūralioje aplinkoje.

Dėmėtasis baravykas

Neoboletus luridiformis

Dėmėtasis baravykas (Neoboletus luridiformis) – stambus, mėsingas vamzdelinis grybas rusva ar kaštonine, aksomiška kepurėle. Kotas geltonas, ištisai padengtas smulkiais raudonais taškeliais, be tinklelio rašto. Geltona trama pjaunant ar spaudžiant akimirksniu pamėlynuoja.

Valgomas tinkamai paruošus Geg–Lap
Paprastoji ankštenė su gumbo formos, žvynuotu paviršiumi.

Paprastoji ankštenė

Scleroderma citrinum

Paprastoji ankštenė (Scleroderma citrinum) – rutulio ar gumbo pavidalo, be tikro koto vaisiakūnis, padengtas storu, žvynuotu ir karputėtu paviršiumi. Vidinė masė jauno grybo balta, tačiau labai anksti patamsėja iki tamsios, violetiškai juodos spalvos.

Nuodingas Lengvai toksiškas Lie–Lap
Puokštinės kelmabudės vaisiakūnių kekė ant medienos.

Puokštinė kelmabudė

Hypholoma fasciculare

Puokštinė kelmabudė (Hypholoma fasciculare) – labai dažnas, tankiais kekėmis ant pūvančios medienos augantis lakštelinis grybas. Sieros geltonumo kepurėlė ir lakštelės, kurios senstant patamsėja iki juodos spalvos, o skonis labai kartus.

Nuodingas Stipriai toksiškas Bir–Lap
Rudarausvės žvynabudėlės vaisiakūnis su žvynuota kepurėle.

Rudarausvė žvynabudėlė

Lepiota brunneoincarnata

Rudarausvė žvynabudėlė (Lepiota brunneoincarnata) – nedidelis, pievose, parkuose ir soduose augantis lakšelinis grybas. Rausvai ruda, žvynuota kepurėlė, baltos laisvos lakštelės, o pjaunant ar spaudžiant trama parausta.

Nuodingas Mirtinai pavojingas Lie–Lap
Paprastojo trimitėlio vaisiakūniai, piltuvo formos, pilkšvai rudi.

Paprastasis trimitėlis

Craterellus cornucopioides

Paprastasis trimitėlis (Craterellus cornucopioides) – neįprastos, tamsios, iš pirmo žvilgsnio nepastebimos išvaizdos, tačiau vertinamas valgomasis grybas. Vaisiakūnis piltuvo formos, pilkšvai rudas iki juodo, be atskiro kotelio.

Valgomas Lie–Lap
Melsvažalės ūmėdės vaisiakūnis su purpurine kepurėle.

Melsvažalė ūmėdė

Russula cyanoxantha

Melsvažalė ūmėdė (Russula cyanoxantha) – viena populiariausių ir lengviausiai atpažįstamų valgomų ūmėdžių, kurios lakštelės, kitaip nei daugelio giminaičių, yra lanksčios, o ne trapios.

Valgomas Bir–Lap
Gelsvosios musmirės vaisiakūnis su baltais apvalkalo likučiais ant kepurėlės.

Gelsvoji musmirė

Amanita citrina

Gelsvoji musmirė (Amanita citrina) – blyškiai geltonos ar baltos spalvos musmirė, kurios kepurėlę dengia balti, neatidžiam žvilgsniui į karputes panašūs apvalkalo likučiai. Nulaužta ar įpjauta juntamas būdingas žalio bulvės ar ridiko kvapas.

Nevalgomas Lengvai toksiškas Lie–Lap
Rudojo piengrybio vaisiakūniai pušyno paklotėje.

Rudasis piengrybis

Lactarius rufus

Rudasis piengrybis (Lactarius rufus) – dažnas, tamsiai rudos spalvos pušynų grybas, kurio baltas pienas iš pradžių atrodo švelnaus skonio, tačiau po kelių sekundžių pajuntamas ryškus aitrumas.

Valgomas tinkamai paruošus Lengvai toksiškas Geg–Lap
Korališkojo trapiadyglio baltas, šakotas vaisiakūnis ant medžio.

Korališkasis trapiadyglis

Hericium coralloides

Korališkasis trapiadyglis (Hericium coralloides) – retas, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas grybas, kurio baltas, gausiai šakotas, koralą primenantis vaisiakūnis ant šakelių turi kabančius dyglius vietoj lakštelių ar porų.

Valgomas tinkamai paruošus Lie–Lap
Melsvažalės gleiviabudės melsvai žalia, gleivėta kepurėlė.

Melsvažalė gleiviabudė

Stropharia aeruginosa

Melsvažalė gleiviabudė (Stropharia aeruginosa) – nesunkiai atpažįstamas grybas dėl savo neįprastos, melsvai žalios, gleivėtos kepurėlės, dažnai padengtos baltais šydo likučiais.

Nerekomenduojamas Lengvai toksiškas Geg–Lap
Leopardinio baltiko vaisiakūnis su žvynuota pilkšva kepurėle.

Leopardinis baltikas

Tricholoma pardinum

Leopardinis baltikas (Tricholoma pardinum) – stambus, pilkšvos spalvos lakštelinis grybas, kurio kepurėlę dengia tamsiai rudi ar pilki, koncentriškais žiedais išsidėstę žvyneliai. Auga lapuočių miškuose, dažniausiai prie beržų, drėgnesnėse vietose.

Nuodingas Vidutiniškai toksiškas Rgp–Lap
Ašarojančiosios jaunabudės kreminė kepurėlė natūralioje augavietėje.

Ašarojančioji jaunabudė

Hebeloma crustuliniforme

Ašarojančioji jaunabudė (Hebeloma crustuliniforme) – kreminės ar ochrinės spalvos lakštelinis grybas, augantis lapuočių ir spygliuočių miškuose bei viržynuose. Išsiskiria stipriu ridikų kvapu ir kartoku skoniu.

Nuodingas Vidutiniškai toksiškas Lie–Lap
Rudeninės kupstabudės kuokštas, susidedantis iš kelių pilkšvai rudų kepurėlių.

Rudeninė kupstabudė

Lyophyllum decastes

Rudeninė kupstabudė (Lyophyllum decastes) – ant sutrikdytos dirvos ar pievų pakraščiuose tankiomis kekėmis augantis grybas, kurio keli vaisiakūniai bendru pagrindu susilieja į vieną kuokštą.

Sąlyginai valgomas Lengvai toksiškas Lie–Lap
Didelis, baltas pilkosios apvalkbudės vaisiakūnis su makštimi prie pagrindo.

Pilkoji apvalkbudė

Volvopluteus gloiocephalus

Pilkoji apvalkbudė (Volvopluteus gloiocephalus) – didelis, baltas ar pilkšvas pievų grybas su ryškia makštimi prie koto pagrindo; jaunas gali būti supainiotas su mirtinai nuodingomis musmirėmis, todėl reikalauja itin atidaus atpažinimo.

Valgomas Lie–Lap
Baltas smailiakepurės musmirės vaisiakūnis su žiedu ir makštimi ant koto.

Smailiakepurė musmirė

Amanita virosa

Smailiakepurė musmirė (Amanita virosa) – mirtinai nuodingas, visiškai baltas lakštelinis grybas, augantis lapuočių ar mišriuose miškuose. Jaunas vaisiakūnis primena kiaušinį, vėliau kepurėlė plokštėja, o prie koto pagrindo išlieka didelė, maišo formos makštis.

Nuodingas Mirtinai pavojingas Lie–Lap
Rausvojo nuosėdžio vaisiakūniai su rusvai oranžine kepurėle.

Rausvasis nuosėdis

Cortinarius rubellus

Rausvasis nuosėdis (Cortinarius rubellus) – mirtinai nuodingas, rusvai oranžinės kepurėlės grybas, mikorizę sudarantis su pušimis ir eglėmis rūgščiose, drėgnose spygliuočių miško dirvose.

Nuodingas Mirtinai pavojingas Rgp–Lap
Nuodingosios tauriabudės balti vaisiakūniai pievoje.

Nuodingoji tauriabudė

Clitocybe rivulosa

Nuodingoji tauriabudė (Clitocybe rivulosa) – nuodingas, nedidelis, baltas grybas, dažnai augantis pievose taisyklingais žiedais ar lankais kartu su valgomaisiais grybais.

Nuodingas Stipriai toksiškas Lie–Lap
Tikrosios ūmėdės vaisiakūnis su vyšnine kepurėle.

Tikroji ūmėdė

Russula vesca

Tikroji ūmėdė (Russula vesca) – viena vertingiausių valgomųjų ūmėdžių, kurios kepurėlės oda būdingai atsilupa nuo krašto, atidengdama šviesų minkštimą.

Valgomas Bir–Lap
Eglyninės rudmėsės vaisiakūnis su oranžine kepurėle.

Eglyninė rudmėsė

Lactarius deterrimus

Eglyninė rudmėsė (Lactarius deterrimus) – su eglėmis mikorizę sudaranti, oranžinę spalvą sultis skiriant tamsėjančią rudmesė, artima paprastosios pušyninės rudmėsės (Lactarius deliciosus) giminaitė.

Valgomas tinkamai paruošus Lie–Lap
Ryškiai geltonas grakštusis kazlėkas.

Grakštusis kazlėkas

Suillus grevillei

Grakštusis kazlėkas (Suillus grevillei) – ryškiai geltonas baravykinis grybas, augantis tik su maumedžiais ir dažnai turintis laikiną žiedą ant koto.

Valgomas tinkamai paruošus Lengvai toksiškas Bir–Lap
Kartojo pipirbaravykio vaisiakūniai su oranžine kepurėle.

Kartusis pipirbaravykis

Chalciporus piperatus

Kartusis pipirbaravykis (Chalciporus piperatus) – nedidelis, oranžinių porų baravykinis grybas, pasižymintis aitriai pipirinio skonio minkštimu; dažnai auga šalia musmirių.

Valgomas tinkamai paruošus Bir–Lap
Ryškiai oranžinė voveraitinė guotelė su piltuvo formos kepurėle.

Voveraitinė guotelė

Hygrophoropsis aurantiaca

Voveraitinė guotelė (Hygrophoropsis aurantiaca) – ryškiai oranžinis, piltuvo formos grybas, dažnai vadinamas "netikrąja voveraite" dėl paviršutiniško panašumo į valgomąją voveraitę (Cantharellus cibarius). Nepaisant panašios spalvos ir formos, tai visiškai kitos giminės grybas su tikromis, šakotomis lakštelėmis, o ne raukšlėmis.

Nerekomenduojamas Lie–Lap
Kelminio mėšlagrybuko kekė su žėrinčia kepurėle.

Kelminis mėšlagrybukas

Coprinellus micaceus

Kelminis mėšlagrybukas (Coprinellus micaceus) – nedidelis, ochros spalvos grybas, tankiomis kekėmis augantis ant lapuočių medžių kelmų ir šaknų liekanų. Jauną kepurėlę dengia smulkūs, žėručio žvyneliais žėrintys likučiai, kurie nuo lietaus nuplaunami.

Sąlyginai valgomas Geg–Grd
Garbanotoji alvytė su balno formos kepurėle ir briaunotu kotu.

Garbanotoji alvytė

Helvella crispa

Garbanotoji alvytė (Helvella crispa) – šviesus, balno formos rudeninis grybas, kurio banguota, netaisyklingai susukta kepurėlė sėdi ant balto, gilioms briaunoms išraižyto koto. Vienas lengviausiai iš kitų grybų išsiskiriančių rudens laikotarpio grybų Lietuvos miškuose.

Valgomas tinkamai paruošus Lengvai toksiškas Bir–Lap
Kiškiaausės taurelės pailgi, gelsvai rusvi vaisiakūniai.

Kiškiaausė taurelė

Otidea onotica

Kiškiaausė taurelė (Otidea onotica) – ryškios gelsvai rusvos spalvos, pailgos, iš vieno šono įtrūkusios taurelės formos grybas, primenantis kiškio ausį ir dažniausiai aptinkamas lapuočių ar mišriuose miškuose, ypač palei suminkštėjusią dirvą prie takų.

Nerekomenduojamas Bir–Lap
Stačiosios šakotės blyškios, status į viršų styrančios šakelės.

Stačioji šakotė

Ramaria stricta

Stačioji šakotė (Ramaria stricta) – nedidelis, koralą primenantis grybas, kurio blyškios, baltos ar kreminės šakelės status statmenai styro į viršų iš kelmų ar užkastos medienos.

Nerekomenduojamas Lengvai toksiškas Lie–Lap

Naujausi radiniai regione

Kol kas neturime naujų lankytojų pranešimų iš šio regiono.

Pranešti apie rastą grybą

← Visos Lietuvos suvestinė Grybų katalogas Visi šio regiono radiniai
Svarbu: šis indeksas yra regiono lygio įvertinimas, paremtas oro ir aplinkos duomenimis iš vieno atstovaujamojo koordinačių taško – jis nereiškia, kad grybai auga visur Alytaus apskrityje. Konkretaus miško sąlygos gali skirtis nuo regiono vidurkio. Indeksas nepatvirtina, kad grybai tikrai auga nurodytoje vietoje, ir jokiu būdu neturėtų būti naudojamas sprendžiant, ar konkretus grybas yra saugus valgyti.