Grybas.eu

Valgomasis bobausis

Gyromitra esculenta Pers. ex Fr.

Rausvai ruda, netaisyklingai suraukšlėjusi valgomojo bobausio kepurėlė.

Lebrac (derivative: Ak ccm) CC BY-SA 3.0 Wikimedia Commons

Valgomasis bobausis (Gyromitra esculenta) – ankstyvą pavasarį pušynuose pasirodantis grybas, kurio rausvai ruda, netaisyklingai suraukšlėjusi, smegenis primenanti kepurėlė auga ant šviesaus, tuščiaviduryje koto. Nepaisant lietuviško pavadinimo, šis grybas laikomas rimtai pavojingu ir šiuolaikinės žinios apie jo toksiškumą turi persverti pavadinimą.

  • Dažnumas Lietuvoje: nežinoma
  • Sezonas: balandis-birželis

Kaip atpažinti

Valgomąjį bobausį lengviausia atpažinti iš netaisyklingos, banguotos, smegenis ar surauktą riešuto branduolį primenančios rausvai rudos kepurėlės, augančios ant šviesaus, trumpo, tuščiaviduryje koto. Perpjovus grybą matomos netaisyklingos vidinės ertmės tiek kepurėlėje, tiek kote.

Apatinis paviršius
nėra
Kepurėlės skersmuo
5–15 cm
Koto aukštis
2–5 cm
Sporų atspaudo spalva
kreminė

Nuotraukos

Valgomasis bobausis, augantis pušyno smėlėtoje dirvoje.

Scott Darbey from Canada CC BY 2.0 Wikimedia Commons

Valgomojo bobausio vaisiakūnis iš šono, matomas trumpas šviesus kotas.

Len Worthington CC BY-SA 2.0 Wikimedia Commons

Išsami morfologija (plėsti)

Kepurėlė

  • Forma: smegenų pavidalo, raukšlėta
  • Spalva: rausvai ruda

Kotas

  • Spalva: kreminė

Skiriamieji požymiai

  • vidus su netaisyklingomis ertmėmis
  • smegenis primenanti, rausvai ruda kepurėlė

Buveinė ir ekologija

Valgomasis bobausis auga smėlėtose dirvose spygliuočių, ypač pušynų, miškuose, dažniau kalvotesnėse vietovėse.

Sezoniškumas Lietuvoje

Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Grd
                       

Rodomas įprastas rūšies sezoniškumas Lietuvoje, o ne dabartinės grybavimo sąlygos.

Lietuvoje

Paplitimas
aptinkamas
Retumas
nežinoma
Apsaugos statusas
neįvertinta

Sauga ir valgomumas

Toksiškumas: stipriai toksiškas

Apsinuodijimo požymiai (pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas) paprastai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po valgymo. Sunkesniais atvejais gali išsivystyti kepenų ar inkstų pažeidimas, retais atvejais — traukuliai. Dauguma šiuolaikiniais atvejais užregistruotų apsinuodijimų pasveiksta gydomi, tačiau istoriškai žinoma mirčių, ypač valgius žalią ar nepakankamai paruoštą grybą.

Toksinas iš dalies suyra terminio apdorojimo metu, tačiau net tinkamai paruoštas grybas retkarčiais siejamas su apsinuodijimu, todėl šiuolaikinės rekomendacijos vertina jį kaip rimtai pavojingą, nepriklausomai nuo istorinės vartojimo tradicijos kai kuriose šalyse.

Valgomumas: nerekomenduojamas

Niekada nevartokite laukinių grybų vien pagal šios svetainės informaciją be patikimo identifikavimo.

Radote šį grybą? Praneškite radinį

Nežinote, koks tai grybas? Atpažinkite pagal požymius →

Atraskite daugiau

Šaltiniai