Rūšių informacija, atpažinimas pagal matomus požymius, dabartinės grybų augimo sąlygos ir lankytojų pranešti radiniai – vienoje vietoje. Tai informacinis įrankis, o ne tikslus ar automatinis identifikavimas, ir grybų augimo indeksas nepatvirtina, kad grybai tikrai auga konkrečioje vietoje.
Prastos sąlygos
Pagal orų duomenis sąlygos grybams augti šiuo metu nepalankios.
Tai bendras Lietuvos įvertinimas, ne konkrečių radinių patvirtinimas.
Žiūrėti sąlygas regionuose →Lapkritį dažniausiai galima sutikti šias rūšis.
Pagal įprastą rūšių sezoniškumą.
Sarcodon imbricatus
Čerpėtasis žvynadyglis (Sarcodon imbricatus) – stambus, mikorizinis grybas, kurio kepurėlę dengia dideli, tamsūs, čerpes primenantys žvyneliai, o apačioje vietoj lakštelių ar vamzdelių auga smulkūs dygliai.
Trametes versicolor
Įvairiaspalvė kempė (Trametes versicolor) – vienas dažniausiai sutinkamų kempinių grybų, augantis plonais, vėduoklės formos apnašais ant lapuočių medienos. Jos viršutinė pusė išsiskiria ryškiomis, įvairiaspalvėmis koncentrinėmis juostomis, o apatinėje pusėje – smulkūs balti vamzdeliai.
Auricularia auricula-judae
Paprastasis ausiagrybis (Auricularia auricula-judae) – drebučiuotas, ausies formos grybas, augantis ant lapuočių, ypač šeivamedžių, medienos. Vaisiakūnis rausvai rudas, minkštas ir tampriai guminis drėgnu oru, o išdžiūvęs susitraukia ir sukietėja.
Flammulina velutipes
Juodkotė ugniabudė (Flammulina velutipes) – vienas nedaugelio grybų, kurio vaisiakūniai atlaiko šalną ir auga net žiemą. Oranžinė, gelsvai ruda kepurėlė laikosi ant aksomiško koto, kuris prie pagrindo pajuoduoja – šis požymis suteikė grybui ir lotynišką, ir lietuvišką pavadinimą.
Kelios kataloge paskelbtos rūšys – tarp jų yra ir valgomų, ir nuodingų grybų, todėl išvaizda savaime nereiškia, kad grybas saugus valgyti.
Sarcodon imbricatus
Čerpėtasis žvynadyglis (Sarcodon imbricatus) – stambus, mikorizinis grybas, kurio kepurėlę dengia dideli, tamsūs, čerpes primenantys žvyneliai, o apačioje vietoj lakštelių ar vamzdelių auga smulkūs dygliai.
Trametes versicolor
Įvairiaspalvė kempė (Trametes versicolor) – vienas dažniausiai sutinkamų kempinių grybų, augantis plonais, vėduoklės formos apnašais ant lapuočių medienos. Jos viršutinė pusė išsiskiria ryškiomis, įvairiaspalvėmis koncentrinėmis juostomis, o apatinėje pusėje – smulkūs balti vamzdeliai.
Auricularia auricula-judae
Paprastasis ausiagrybis (Auricularia auricula-judae) – drebučiuotas, ausies formos grybas, augantis ant lapuočių, ypač šeivamedžių, medienos. Vaisiakūnis rausvai rudas, minkštas ir tampriai guminis drėgnu oru, o išdžiūvęs susitraukia ir sukietėja.
Flammulina velutipes
Juodkotė ugniabudė (Flammulina velutipes) – vienas nedaugelio grybų, kurio vaisiakūniai atlaiko šalną ir auga net žiemą. Oranžinė, gelsvai ruda kepurėlė laikosi ant aksomiško koto, kuris prie pagrindo pajuoduoja – šis požymis suteikė grybui ir lotynišką, ir lietuvišką pavadinimą.
Lepista nuda
Violetinė stirnabudė (Lepista nuda) – viena vėlyviausiai rudenį derančių valgomų grybų, iškart išsiskirianti neįprasta violetine kepurėlės, lakštelių ir koto spalva. Sensdama kepurėlė pablunka iki rusvos, tačiau lakštelės ir kotas violetinį atspalvį išlaiko ilgai.
Fomitopsis betulina
Beržinis pintenis (Fomitopsis betulina, sin. Piptoporus betulinus) – kietas, iš pradžių apvalus, vėliau plokštėjantis grybas, augantis beveik išimtinai ant beržų. Jaunas vaisiakūnis baltas ir apvalus, vėliau tampa kanopos, o galiausiai – plačios konsolės pavidalo, o apatinėje pusėje matomas smulkiai poringas, baltas paviršius.
Pleurotus ostreatus
Gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus) – ant lapuočių medžių kamienų ir džiūstančių ar žuvusių šakų būriais auganti kreivabudė, kurios kriauklės ar vėduoklės formos kepurėlė pritvirtinta trumpu, šoniniu koteliu arba jo visai neturi. Vaisiakūniai dažnai auga tankiomis, dachų čerpes primenančiomis kekėmis.
Hygrophorus hypothejus
Šalninė guotė (Hygrophorus hypothejus) – vėlai rudenį, dažnai jau po pirmųjų šalnų, pušynuose auganti gleivėta kepurėle pasižyminti guotė.
Susiaurinkite galimų rūšių sąrašą pagal tai, ką iš tikrųjų matote – kepurėlės apačią, buveinę, mėnesį, dydį, spalvą ir kitus požymius.
Kol kas patvirtintų lankytojų radinių dar nėra. Jūsų pranešimas padėtų sukurti pirmuosius realius Lietuvos grybų stebėjimo duomenis.
Pranešti radinįRūšių informacija remiasi mokslo ir institucijų šaltiniais, saugos (valgomumo/nuodingumo) klasifikacijos prieš paskelbimą peržiūrimos, augimo sąlygos yra oro duomenimis paremtas įvertinimas, o lankytojų radiniai skelbiami tik po peržiūros.
Plačiau apie šaltinius ir metodiką →