Jauni, dar neišsiskleidę mirtinai nuodingos žalsvosios musmirės (Amanita phalloides) vaisiakūniai gali paviršutiniškai priminti bevainikę musmirę – abi rūšys turi makštį prie koto pagrindo ir panašią bendrą siluetą prieš kepurėlei visiškai išsiskleidžiant.
Panašumų lentelė nėra pakankamas pagrindas spręsti, ar grybą saugu valgyti.
Nevartokite grybo maistui vien pagal šį palyginimą. Abejotinu atveju grybo nerinkite ir/ar nevalgykite.
⚠ Šios rūšys gali būti pavojingai supainiotos
Lietuviškoji Vikipedija tiesiogiai perspėja, kad šią rūšį reikėtų vengti rinkti dėl realios painiojimo su nuodingomis rūšimis rizikos. Bet kokį makštį prie koto pagrindo turintį grybą reikia vertinti atsargiai ir, kilus menkiausiai abejonei, jo nevalgyti.
| Požymis | Žalsvoji musmirė | Bevainikė musmirė |
|---|---|---|
| Kepurėlės apačia | Lakšteliai | Lakšteliai |
| Kepurėlės dydis | 50–150 mm | 50–100 mm |
| Kepurėlės spalva | Balta, Geltona, Alyvinė | Pilka |
| Žiedas ant kotelio | Yra | Nėra |
| Makštis prie pagrindo | Yra | Yra |
| Minkštimo spalvos kitimas | Nekinta | Nekinta |
| Buveinė | Lapuočių miškas, Mišrus miškas, Dirvožemis | Lapuočių miškas, Mišrus miškas |
| Sezonas | Liepa–lapkritis | Birželis–spalis |
Bevainikė musmirė neturi žiedo ant koto – tai vienas patikimiausių požymių, skiriančių ją nuo daugelio pavojingų musmirių rūšių, kurios žiedą turi. Tačiau šio vieno požymio nepakanka: bet kokio dar neišsiskleidusio grybo saugiai atpažinti neįmanoma be viso vaisiakūnio (kepurėlės, lakštelių, koto ir makšties) apžiūros.
Radote vieną iš šių grybų?
