Jauname, dar neišsiskleidusiame „kiaušinio“ stadijos vaisiakūnyje smailiakepurė musmirė yra visiškai balta ir gali priminti jauną, taip pat baltą pievagrybio (Agaricus campestris) vaisiakūnį – abu tuo metu atrodo panašiai apvalūs, uždaros kepurėlės pavidalo.
Panašumų lentelė nėra pakankamas pagrindas spręsti, ar grybą saugu valgyti.
Nevartokite grybo maistui vien pagal šį palyginimą. Abejotinu atveju grybo nerinkite ir/ar nevalgykite.
⚠ Šios rūšys gali būti pavojingai supainiotos
Renkant jaunus, dar neišsiskleidusius, apvalius baltus grybus, būtina perpjauti vaisiakūnį išilgai ir patikrinti lakštelių spalvą bei koto pagrindą – ar nėra makšties. Kilus menkiausiai abejonei dėl balto, „kiaušinio“ stadijos grybo tapatybės, jo nevalgykite ir kreipkitės į patyrusį mikologą.
| Požymis | Valgomasis pievagrybis | Smailiakepurė musmirė |
|---|---|---|
| Kepurėlės apačia | Lakšteliai | Lakšteliai |
| Kepurėlės dydis | 30–120 mm | 50–120 mm |
| Kepurėlės spalva | Balta, Senstant ruda | Balta |
| Žiedas ant kotelio | Yra | Yra |
| Makštis prie pagrindo | Nėra | Yra |
| Minkštimo spalvos kitimas | Nekinta | Nekinta |
| Buveinė | Pieva, Parkas | Lapuočių miškas, Mišrus miškas |
| Sezonas | Gegužė–lapkritis | Liepa–lapkritis |
Pievagrybio lakštelės nuo pat jaunystės yra rausvos, vėliau tampa raudonai rudos ir galiausiai beveik juodos, o smailiakepurės musmirės lakštelės visada išlieka visiškai baltos. Be to, prie smailiakepurės musmirės koto pagrindo yra didelė, maišo pavidalo makštis, kurios pievagrybis visiškai neturi.
Radote vieną iš šių grybų?